čigonų kalba

čigõnų kalbà, ròmų kalbà, indų naujųjų kalbų šiaurės vakarų pogrupio kalba.

Paplitimas

Vartojama įvairiose šalyse gyvenančių čigonų, iš Europos valstybių daugiausia Rumunijoje, Bulgarijoje, Rusijos Federacijoje, Vengrijoje. Tikslus čigonų kalbos vartotojų skaičius nėra nustatytas (nurodoma apie 8–12 mln. žmonių).

Istorija

Čigonų kalba per daugelį amžių (nuo 5 a. antros pusės) išlaikė kai kurias indų kalboms būdingas leksikos ir fonetikos ypatybes (balsių ilgumą, aspiratas), nors dėl kitų kalbų poveikio pakito jos fonetika, morfologija, sintaksė ir ypač leksika. Čigonų kalbai daug įtakos turėjo tų tautų, su kuriomis čigonai bendravo, kalbos. Iš Balkanų tautų kalbų perėmė artikelio, bendraties vartojimą ir kitas ypatybes.

Tarmės

Galutinės čigonų kalbos tarmių klasifikacijos nėra. Skiriamos 2 pagrindinės čigonų kalbos tarmių grupės – valakiškoji, arba vlachiškoji (tarmės, paveiktos rumunų kalbos), ir nevalakiškoji, arba nevlachiškoji. Pastarajai priskiriama gana daug čigonų kalbos tarmių pagal šalis, kuriose čigonai gyvena. Jos viena nuo kitos dėl skirtingos fonetinės raidos ir nevienodų skolinių labai skiriasi, pvz., Didžiosios Britanijos ir Ispanijos čigonų kalba gramatine sandara artima anglų ir ispanų kalboms. Baltijos šalių čigonų kalbos tarmę tyrė estų kalbininkas P. Ariste, Latvijos čigonų kalbos patarmę – čigonas kalbininkas ir etnologas L. Mānušas (su kitais parengė čigonų–latvių–anglų ir latvių–čigonų kalbų žodyną). Latvijos čigonų kalbos patarmėje yra latviškų priesagų, priešdėlių.

Lietuvos čigonų kalbos patarmė beveik netyrinėta. Nuo seno Lietuvoje gyvenantys čigonai, save vadinantys litovska roma arba polska roma, kaba čigonų kalba, priskiriama nevalakiškajai tarmių grupei, po II pasaulinio karo atsikėlę kotliarai – valakiškajai.

Raštas

Vieno rašto neturi, vartojami lotynų ir kitų abėcėlių rašmenys. 2008 Lucke išleistas pirmasis Europoje čigonų kalbos raidynas Stežinoju mudrosti (Išminties taku).

Vida Beinortienė parengė ir išleido romų kalbos vadovėlį Romų kalba. Romany čhib (2011); tai pirmoji išsamesnė knyga apie romų kalbą Lietuvoje, pateikta romų kalbos gramatika, skaitiniai, romų–lietuvių, lietuvių–romų kalbų žodynėliai.

2069

1103