Čikãgos mokyklà, sociologijos mokykla, susiklosčiusi 19 amžiaus pabaigoje Jungtinėse Amerikos Valstijose, A. Smallui Čikagos universitete įkūrus Sociologijos katedrą (1892) ir pradėjus leisti žurnalą American Journal of Sociology (1895).
Patirta įtaka
Čikagos mokyklai įtakos turėjo G. Simmelis ir pragmatizmo filosofija.
Atstovai
Žymiausi atstovai – Jungtinių Amerikos Valstijų sociologai E. Burgessas, C. Hendersonas, R. Mackenzie, R. E. Parkas, D. Vincentas, L. Wirthas, W. I. Thomasas. Svarbiausias Čikagos mokyklos socialinės teorijos idėjas suformulavo interakcionizmo pradininkai C. H. Cooley (Mičigano universitetas) ir G. H. Meadas (Čikagos universitetas). Ankstyvuoju raidos laikotarpiu Čikagos mokykla buvo glaudžiai susijusi su protestantų dvasininkų sluoksniu, kuris kėlė socialines problemas; jas nulėmė spartus Čikagos miesto plėtimasis, šalies industrializacija, daugybės skirtingų tautybių žmonių atvykimas gyventi į miestą.
Tyrimų sritys ir metodai
Čikagos mokykla kokybiniais miesto etnografijos metodais tyrė elgesio nukrypimus, socialinės kontrolės ir sutarimo problemas, analizavo miestų skaidymosi į koncentrines socialines ekologines zonas procesus. Čikagos mokykla turėjo didelę reikšmę miesto sociologijos raidai. Klasikinėje sociologijoje dominavusią makrosociologinę perspektyvą praplėtė socialinės ekologijos (ypač lokalių bendruomenių) ir mikrosociologiniais individualaus elgesio ir mažųjų (pirminių) grupių tyrimais.
Įtaka
Didžiausią įtaką Čikagos mokykla turėjo 1915–30, kai Čikagos universiteto Sociologijos katedrai vadovavo R. E. Parkas, kuris kartu su E. Burgessu išleido sociologijos vadovėlį Visuomenės mokslo įvadas (Introduction to the Science of Society 1921). Mirus G. H. Meadui ir iš Čikagos išvykus R. E. Parkui, po 1930 Jungtinių Amerikos Valstijų sociologijoje populiarėjant kiekybiniams statistiniams metodams ir stiprėjant Jungtinių Amerikos Valstijų Rytų pakrantės sociologinėms katedroms Čikagos mokykla prarado įtaką.