cikaniai (Cycadopsida), pušūnų (Pinophyta) skyriaus augalų klasė. Skirstomi į 4 eiles: sėklinius paparčius, keitonijiečius (Caytoniales), benetitainius (visi šių trijų eilių cikainiai yra išnykę) ir cikiečius (Cycadales). Atsirado paleozojaus pabaigoje. Mezozojuje cikainiai buvo paplitę Eurazijoje, Šiaurės Kinijoje, Arkties vandenyno salose, Australijoje, Antarktidoje. Klestėjo juros periode, vėliau pradėjo nykti. Dauguma cikainių medžiai. Vieni turėjo aukštus, tiesius, nešakotus, kiti – žemus arba gumbo pavidalo stiebus. Lapai dideli, vienų plunksniški, panašūs į paparčių, kitų – ištisiniai. Primityviausių cikainių sėklos išaugdavo ant lapo viršūnės arba jo paviršiaus, labiau išsivysčiusių – kankorėžiuose. Šiuo metu tropinio ir subtropinio klimato juostose augantys cikainiai priskiriami cikiečių eilės vienintelei cikinių (Cycadaceae) šeimai. Joje 120–190 rūšių. Dvinamiai endeminiai augalai. Stiebui būdinga gerai išsivysčiusi šerdis, kurios ląstelės pilnos krakmolo. Iš paprastojo ciko šerdies gaminamos sago kruopos. Dauguma dekoratyviniai, dažnai auginami kambariuose, oranžerijose.
1075