cklai, nuosekliai pasikartojantys laiko momentų ar įvykių sekos periodai, vieni svarbiausių istorinės chronologijos elementų. Jos tyrinėtojai pasirenka, grupuoja ir tiria kitų mokslų (teologijos, etnologijos) ciklus chronologijos, kaip pagalbinės istorijos disciplinos, ir šaltiniotyros požiūriais. Pritaiko jų tyrimo problematiką ir panaudojimą istorinių šaltinių kritikos poreikiams. Vieną svarbiausių – metų ciklą – sudaro Mėnulio ciklas ir Saulės ciklas. Kas 19 metų Mėnulio fazės atitinka tas pačias mėnesio dienas. Mėnulio ciklo metų eilės numeris vadinamas aukso skaičiumi arba raide. Jis apskaičiuojamas prie krikščionių eros metų pridedant vienetą ir šią sumą dalijant iš 19. Gautoji liekana yra aukso skaičius (jei liekanos nėra – 19). Mėnulis aplink Žemę apsisuka per maždaug 29,5 paros, todėl Mėnulio metai (sinodiniai) trumpesni už Saulės metus (365,4 paros) 11 parų. Mėnulio ciklas skaičiuojamas nuo kovo 22 d. (orientuojamasi į pavasario lygiadienį kovo 21 d.). Pradiniais laikomi tie metai, kuriais tą dieną būna Mėnulio tamsos kulminacija, t. y. nulinė epakta. Kasmet epakta pailgėja 11 parų. Apskaičiuojama iš aukso skaičiaus atimant vienetą, skirtumas dauginamas iš 11 (paskutiniams ciklo metams – iš 12), sandauga dalijama iš 30, gauta liekana vadinama epakta. Kovo 22 d. epakta reikalinga derinti Mėnulio ir kitiems ciklams.
Saulės ciklo tos pačios mėnesių ir savaičių dienos sutampa kas 28 metai. Metus sudaro 52 savaitės ir 1 diena (kas 4 metai, keliamuosius, – 2 dienos). Metai dalijami į 7 dienų tarpus (52) pradedant pirmąja jų diena; tarpų dienos žymimos pirmosiomis septyniomis abėcėlės raidėmis. Raidė, kuriai tenka pirmasis metų sekmadienis, vadinama tų metų sekmadienio raide. Pirmieji Saulės ciklo metai pradedami pirmadieniu (raide A), pirmajam metų sekmadieniui tenka raidė G. Saulės ciklo metų eilės numeris apskaičiuojamas prie krikščionių eros metų pridedant 9, sumą dalijant iš 28; gauta liekana rodo numerį (jei liekanos nėra – 28). Minėti Saulės ir Mėnulio ciklai pritaikyti Julijaus kalendoriui. Jais remiasi Velykų ciklas.
Vienas svarbiausių bažnytinių švenčių ciklų yra Kalėdų, arba Jėzaus Kristaus gimimo, ciklas. Kalėdos – pastovi šventė, minima gruodžio 25 d.; pati gimimo data gruodžio 24 d. (Kūčios). Ciklui priklauso: Marijos Motinystės – Naujųjų metų (sausio 1 d.), Viešpaties Apsireiškimo – Trijų Karalių (sausio 6 d.), Jėzaus Kristaus paaukojimo (Grabnyčios, vasario 2 d.), Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai (kovo 25 d.) šventės. Iki Kalėdų yra adventas – pasirengimo laikotarpis, kuris prasideda šv. Andriejaus dieną (lapkričio 30 d.) arba pirmą sekmadienį po jos. Jėzaus Kristaus gimimo data siejama su dienos ilgėjimu po žiemos solsticijos (saulėgrįžos; gruodžio 21 d.) ir pavasario lygiadieniu (kovo 21 d.). Kitas svarbiausias bažnytinių švenčių ciklas yra Velykų ciklas (kilnojamas). Skaičiuojama pagal Saulės ir Mėnulio ciklų sandaugą, kuri sudaro 532 metus. Metų sekai praėjus sutampa metų mėnesių ir savaičių dienos, jų Mėnulio fazės. Velykos būna pirmąjį sekmadienį po Mėnulio pirmosios pavasario (po lygiadienio) pilnaties (tarp kovo 22 d.–balandžio 25 d.). Velykų ciklui priklauso: Jėzaus Kristaus Žengimo į dangų (Šeštinės), Šv. Dvasios Atsiuntimo (Sekminės, Tėvo diena), Švč. Trejybės, Jėzaus Kristaus Kūno ir Kraujo (Devintinės), Jėzaus Kristaus Karaliaus (lapkričio 26 d.) šventės. Jas papildo Švč. Mergelės Marijos ciklo šventės: Viešpaties Apreiškimas Švč. Mergelei Marijai (kovo 25 d.), Švč. Mergelės Marijos Apsilankymas (gegužės 31 d., viduriniais amžiais dažniausiai liepos 2 d.), Švč. Mergelės Marijos Ėmimas į dangų (Žolinė, rugpjūčio 15 d.), Švč. Mergelės Marijos Gimimas (Šilinė, rugsėjo 8 d.), Švč. Mergelės Marijos Nekaltasis Prasidėjimas (gruodžio 8 d.).
Lietuvai 1387 priėmus krikštą jos istoriniuose šaltiniuose datos dažniausiai nurodomos pagal bažnytinių švenčių ciklus. 15 a. minėti Saulės ir Mėnulio ciklai.
683
1970