Člės choreogrãfija. Čiliečių šokiuose (kueka, refalosa, kuando) yra indėnų, kreolų ir europiečių (daugiausia ispanų) šokio bruožų. 3–4 dešimtmetyje Santjage rusų šokėjas J. Kajevskis ir anglų balerina D. Young įkūrė pirmąsias privačias baleto mokyklas. 1945 Santjage vokiečių choreografai E. Uthoffas ir jo žmona L. Botka (K. Joosso mokiniai) subūrė pirmąją profesionalią Čilės baleto trupę Nacionalinis baletas (iki 1957 Čilės universiteto baleto trupė), kuri debiutavo L. Delibes’o baletu Kopelija. Trupė statė baletus pagal užsienio ir Čilės kompozitorių muziką su nacionalinių šokių motyvais. 1959 prie Municipalinio teatro susibūrė trupė Santjago baletas, vadovaujama baletmeisterio O. Cintolessi (nuo 1999 direktorius R. Bustamante). Trupė statė klasikinius ir modernius baletus (A. Ch. Adamo Žizel 1961, J. Cranko Užsispyrėlės sutramdymas 1985), šoko anglų balerina M. Fonteyn, Amerikos baleto artistai. 7–8 dešimtmetyje Čilėje suklestėjo modernusis šokis (trupės Balca, Ballet Populaire, Taller de Danza Antigua). 1984 L. Marmentini suorganizavo pirmąsias kūrybines dirbtuves moderniojo šokio choreografams. Jose paskaitas skaitė choreografai P. Bausch, E. Barba. Žymesni baletmeisteriai: P. Bunsteras, I. Nagy, M. Solari; šokėjai: M. E. Aranguiz, G. Fassleras, S. Nieto, V. Roncal. Veikia Čilės nacionalinio baleto mokykla (prie Nacionalinės konservatorijos Santjage) ir Santjago baleto mokykla (prie Municipalinio teatro; 1970–71 baletmeistere ir repetitore dirbo G. Sabaliauskaitė).
2540
Čilės kultūra