Člės knas. 20 a. 1 dešimtmetyje sukurtos pirmosios kino kronikos ir dokumentiniai filmai. 1910 pastatytas pirmasis vaidybinis filmas Manuelis Rodríguezas (režisierius A. U. Rosasas), 1934 – pirmasis garsinis filmas Šiaurė ir pietūs (Norte y sur, režisierius J. Délano). 4–6 dešimtmetyje daugiausia kurta dokumentiniai filmai, kino kronikos; vaidybinių filmų buvo sukuriama apie 10 per metus. Kūrė režisieriai C. Borcosque, J. Delano, P. Sienna; populiarūs buvo režisieriaus E. de Liguoro pramoginiai filmai. 1942 Santjage įkurta kino bendrovė Chile Films, 1957 – Ekperimentinio kino centras (prie Čilės universiteto). Šio centro veikla, italų neorealizmas turėjo įtakos Čilės kino pakilimui 7 dešimtmetyje. Sukurta socialinės tematikos realistinių filmų (žymesni režisieriai: A. Covacevićius, A. Francia, P. Kaulenas, M. Littinas, g. 1942, R. Ruizas, R. Sánchezas, H. Sotos, 1930–2001). Dokumentiniais filmais garsėjo P. Guzmánas (g. 1941). 1970 kinas buvo nacionalizuotas. Po 1973 karinio perversmo daugelis kūrėjų emigravo ir kūrė užsienyje (daugiausia politinės tematikos filmus). 9 dešimtmetyje atsiradus palankesnėms kūrybos sąlygoms kino raida paspartėjo. Svarbesni 20 a. pabaigos filmai: Susi (1987, režisierius G. Justiniano, g. 1956), Sugrįžimo laikas (La estacion del regreso 1987, režisierius L. Kockingas), Angelai (1988, režisierė T. Gaviola), Amelia Lópes O’Neill (1990, režisierė V. Sarmiento, g. 1948), Siena (La frontera 1991, režisierius R. Larraínas).
L: L. Novikova Iz istorii čilijskogo kino / Kul′tura Čili Moskva 1968; C. Coo Ossa Historia del cine chileno Santiago 1971.
Čilės kultūra