cilindrinės funkcijos
cilndrinės fùnkcijos, specialiosios funkcijos, tenkinančios Besselio diferencialinę lygtį x2y′′ + xy′ + (x2 – v2)y = 0. Šios lygties sprendinys ; čia Γ(z) – gama funkcija, vadinama pirmosios rūšies cilindrine funkcija (Besselio funkcija). Jei ν nėra sveikasis skaičius, tai I–ν(x) yra lygties sprendinys, tiesiškai nepriklausomas nuo Iν(x). Jei ν = n – sveikasis neneigiamas skaičius, tai Besselio funkcija In(x) yra sveikoji funkcija, o kitas lygties sprendinys Yn(x) = nėra sveikasis. Jis vadinamas antrosios rūšies cilindrine funkcija. Kiekvienu atveju C1Iν(x) + C2I−ν(x) (sveikajam ir trupmeniniam ν) yra Besselio lygties bendrasis sprendinys (C1, C2 – konstantos).Vartojamos ir trečiosios rūšies cilindrinės funkcijos (x) = Iv(x) + iYv(x), (x) = Iv(x) – iYv(x). Yra ir menamojo argumento cilindrinių funkcijų Iv(x) = i–vIv(ix) ir Kn(x) = , jos tenkina diferencialinę lygtį x2y′′ + xy′ + (x2 + v2)y = 0. Didelėms argumento reikšmėms galioja cilindrinės funkcijos asimptotinės formulės , . Jomis remiantis įrodoma, kad funkcijos Iν(x) ir Yν(x), kai ν – realusis skaičius, turi be galo daug realiųjų šaknų. L. Euleris, nagrinėdamas apskritosios membranos svyravimus, 1764 gavo atskirąjį cilindrinių funkcijų atvejį. F. W. Besselis, kurio vardu kartais vadinamos visos cilindrinės funkcijos, gavo jas 1816 spręsdamas Keplerio lygtį. Cilindrinės funkcijos visapusiškai išnagrinėtos (1824 – F. W. Besselio, vėliau kitų). Vartojamos matematinėje fizikoje (pvz., nagrinėjant šilumos judėjimą ar pusiausvyrą cilindre), technikoje, kvantinėje mechanikoje.
-Besselio funkcijos, Beselio funkcijos