cimbolai
cimbõlai (gr. kymbalon < kymbē – taurė, dubuo), muzikos instrumentas – mušamasis chordofonas. Medinis klijuotas korpusas (900–1100 milimetrų ilgio, 400–600 milimetrų pločio, 40–60 milimetrų aukščio) trapecijos formos. Išilgai korpuso ištempta 12–33 metalinės viengubos, dvigubos ar net trigubos stygos, suderintos dažniausiai mažoriniu diatoniniu garsynu. Stygos mušamos 2 mediniais plaktukėliais (plaktukas) pamuštais oda arba veltiniu. Cimbolais skambinama solo, instrumentiniuose ansambliuose (daugiausia su smuikais).
Manoma, cimbolai atsirado Rytų kraštuose. Į Lietuvą pateko viduriniais amžiais per Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės slaviškąsias žemes. Pirmąkart minimi J. Bretkūno Biblijos vertime (1579–90). Buvo paplitę Pietryčių ir Rytų Lietuvoje, Užnemunėje, Mažojoje Lietuvoje, buvo žinomi ir Žemaitijos pietuose. Dabar cimbolais muša folkloro ansambliai, kartais vienas kitas kaimo muzikantas.
cimbolai (19 a. pabaiga, Baltarusija)
764