Cinema Nôvo

Cinema Nôvo (port. naujasis kinas), brazilų kino kryptis. Kilo 20 a. 6 dešimtmečio antroje pusėje. Siekta kurti nacionalinę kinematografiją, daugiau remtis vietos kultūra ir tradicijomis. Cinema Nôvo susiklostyti įtakos turėjo italų kino neorealizmas. Daugiausia kurti realistiniai filmai, analizuojantys šalies socialines, ekonomines problemas. Po 1964 karinio perversmo pablogėjus kūrybos sąlygoms Cinema Nôvo pamažu sunyko. Žymesni režisieriai: N. Pereira dos Santosas (Rio, 40 laipsnių 1955), R. Guerra (Ginklai / Os Fuzis 1964), G. Rocha (Dievas ir velnias Saulės šalyje / Deus e o Diabo na Terra do Sol 1964, Žemė, apimta transo / Terra em transe 1967). Cinema Nôvo turėjo įtakos Brazilijos ir kitų Lotynų Amerikos šalių kinematografijos raidai.