Činghai (Qinghai, Činghãjus, Cingchãjus), provincija Kinijos pietvakariuose.
Plotas 721 000 km2. 5,92 mln. gyventojų (2020); daugiausia kinai, yra tibetiečių, mongolų, chuėjų. Centras ir didžiausias miestas – Siningas (1,68 mln. gyventojų, 2020). Tankiausiai gyvenama Činghai šiaurės rytuose, rečiausiai – pietvakariuose.
Paviršius kalnuotas. Činghai pietuose yra Tibeto kalnyno šiaurės rytinė dalis. Činghai viduryje – Kunluno kalnai, šiaurės vakaruose – Altintago kalnagūbris, šiaurės rytuose – Nanšano kalnai; tarp jų yra Caidamo lyguma. Subtropinis žemyninis klimatas. Per metus iškrinta 300–500 mm kritulių (daugiausia liepos–rugsėjo mėn.). Tibeto kalnyne prasideda Huanghe (Bajan Hara Ulos kalnagūbryje), Mekongas, Jangdzė (Tanggulos kalnagūbryje). Didžiausi ežerai: Kukunoras, Ngoringhu, Gjaringhu, Harhu. Tarpukalnių įdubose – dykumos ir pusdykumės, kalnuose – daugiausia stepės ir aukštikalnių pievos, rytuose – miškai. Aukščiausiose viršūnėse ledynai.
Ūkio svarbiausios šakos – žemės ūkis (ypač ganyklinė ir klajoklinė gyvulininkystė) ir gavybos pramonė. Gaunama nafta (daugiausia Caidamo lygumoje), gamtinės dujos, kasama akmens anglys (prie Datongo), cinko, švino, vario, geležies rūdos, akmens ir kalio druskos. Juodoji metalurgija (liejamas plienas), naftos perdirbimas, medienos ir odos apdirbimas, statybinių medžiagų gamyba, chemijos, tekstilės (daugiausia vilnos), maisto pramonė. Daugiau kaip 80 % teritorijos užima ganyklos, aukštikalnių stepės ir pievos; dirbamų žemių apie 1 % (1/3 jų drėkinama). Auginama javai (apie 73 % Činghai pasėlių ploto), daugiausia kviečiai, miežiai, t. p., bulvės, pupiniai augalai. Veisiama avys, ožkos, galvijai (daugiausia jakai), arkliai, kupranugariai.