cinkãvimas, metalinių dirbinių dengimas cinku. Cinkuojama įmerkiant dirbinį (lakštą, vielą, vamzdį) į išlydytą cinką (terminis cinkavimas), užpurškiant bei užgarinant cinką arba nusodinant cinką elektrocheminiu būdu. Elektrochemiškai cinkuojama rūgštiniame (sulfatiniame, chloridiniame, fluorboratiniame) arba šarminiame (cianidiniame, cinkatiniame, ortodifosfatiniame, amoniakatiniame) elektrolite; pridėjus į elektrolitą organinių priedų gaunamos blizgiosios cinko dangos. Jų storis paprastai būna nuo 0,005 iki 0,5 mm. Cinkavimu didinamas plieninių ir ketinių dirbinių atsparumas korozijai.
Nuorodos
Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
| Autorius (-iai) | |
| Redaktorius (-iai) | |
| Publikuota | |
| Redaguota |