cinko trąšos

cnko tršos, mikroelementų trąšos, kurių veiklioji medžiaga yra cinkas. Naudojamos šios cinko tąšos: cinko chloridas, cinko nitratas ir cinko sulfatas. Cinko chloridas ZnCl₂ gaunamas iš cinko žaliavos (cinko sulfido, cinko špato, cinko silikato ar cinkato), paveiktos druskos rūgštimi. Turi 38,8 % cinko. Gaminamas birus ir skystas. Cinko nitratas Zn(NO₃)₂·6H₂O gaunamas iš azoto rūgštimi veikiamos cinko žaliavos. Turi 21,9 % cinko. Gaminamas kristalų pavidalo. Dirvožemio nerūgština. Cinko sulfatas ZnSO₄·7H₂O gaunamas iš sieros rūgštimi veikiamos cinko žaliavos. Turi iki 22,5 % cinko. Gaminamas birus ir skystas. Cinko trąšos geriausiai tinka pakalkintiems ir karbonatingiems (neutraliems, šarmiškiems ir šarminiams) dirvožemiams. Bulvių derlių cinko trąšos padidina 5–31 t/ha, dobilų žaliosios masės 27,7–51,0 t/ha, kukurūzų žaliosios masės 3,6–5,0 t/ha. Morkose vitamino C kiekį padidina 67,5 %, agurkuose – 9 %. Cinko trąšos tinka pagrindiniam (prieš sėją) ir papildomam tręšimui. Paprastai barstomas sumaišytas su azoto trąšomis. Skystomis cinko trąšomis ir birių cinko trąšų 0,05–0,1 % tirpalais papildomai tręšiama per lapus. Vaismedžius purkšti cinko preparatais baigiama 10–12 d. prieš žydėjimą. Cinko sulfato dedama į beicus (1 cnt sėklų 80–100 g) arba jo 0,1–0,2 % tirpalu vilgomos sėklos.

-trąšos