crkas (lot. circus – ratas), meno šaka, pagrįsta jėgos ir miklumo demonstravimu, ekscentrika, dresuotų gyvūnų atrakcionais; organizacija, rengianti tokius pasirodymus. Svarbiausi cirko žanrai: akrobatika, dresūra, ekvilibristika, gimnastika, iliuzionizmas, klounada, voltižiravimas, žongliravimas. Cirko vaidinimai daugiausia pramoginio pobūdžio, juose gausu sporto (gimnastikos, sunkiosios atletikos) ir kitų meno šakų (pantomimos) elementų. Pasirodymą sudaro savarankiški įvairios (kartais vienodos) tematikos numeriai.
Cirko pradmenų buvo liaudies žaidimuose, religinėse apeigose, darbo procese. Senovės Egipto, Bizantijos magų apeigose būta iliuzionizmo elementų. Oro akrobatikos pradininkais laikytini odininkai, kurie balansuodami ore tikrindavo savo dirbinių tvirtumą. Profesionalių akrobatų, ekvilibristų, žonglierių, dresuotojų būta senovės Egipte, Romoje, Graikijoje, Kinijoje ir kitose šalyse.
Viduriniais amžiais Vakarų Europoje paplito akrobatų, gimnastų pasirodymai miestų ir kaimų aikštėse. 12 a. atsirado jojimo mokyklų, jose daug reikšmės teikta voltižiravimui (pratimams ant šuoliuojančio žirgo). Dresuotų arklių pasirodymai ypač paplito 18 a. viduryje; vaidinimai pradėti rengti specialiame 13 metrų skersmens manieže (maniežo skersmuo išliko nepakitęs iki šiol). 1770 Londone Ph. Astley įkūrė lauko maniežą dresuotų arklių pasirodymams. 1780 Londone, 1782 Paryžiuje jis atidarė pirmuosius stacionarius cirko pastatus – amfiteatrus. Be jojikų pasirodymų, jų programoje dar buvo ir akrobatų, klounų, dresuotų šunų numeriai.
Paryžiuje garsėjo jojiko A. Franconi 1807 įkurtas Olimpinis cirkas. 18 a. cirkuose vyravo dresuotų arklių numeriai (garsėjo jojikai: anglas A. Ducrow, prancūzas L. Dejeano, amerikietis J. W. Rickettsas, vokiečiai Schumannai).
18 a. pabaigoje susiformavo cirko žanrai. Į cirko programas įtraukta pantomima, lyno akrobatų, atletų, liliputų atliekami numeriai; į cirkus perėjo daugelis pavieniui vaidinusių akrobatų, žonglierių. Pradėta dresuoti plėšriuosius žvėris (naminiai gyvūnai cirke vyravo iki 19 a. vidurio). 1826 Jungtinėse Amerikos Valstijose amerikietis A. Turneris (kitais duomenimis, atsirado 19 a. 4 dešimtmetyje Paryžiuje) surengė pirmąjį cirko vaidinimą kilnojamojoje palapinėje – šapito. Šapito greitai paplito ir Vakarų Europoje.
5 cirko artistų oro skrydis trapecijomis (spalvota litografija, apie 1890)
19 a. pirmoje pusėje numeriais su dresuotais liūtais, drambliais garsėjo prancūzas H. Martinas, amerikietis I. Van Amburghas. 19 a. antroje pusėje cirko programoje vyravo triukai, klounada, sudėtingesni tapo lyno akrobatų, gimnastų numeriai. 1859 Napoleono cirke Paryžiuje prancūzų oro gimnastas J. Léotard’as pirmą kartą pasaulyje pademonstravo oro skrydį 3 trapecijomis, kuris turėjo įtakos cirko gimnastikos raidai. Oro skrydžiams atlikti cirke atsirado nauja lubų konstrukcija – kupolas.
1887 Hamburge vokietis C. Hagenbeckas įkūrė pirmąjį dresuotų žvėrių cirką. Savitais žanrais (peilių mėtymo, šuolių per ugnį, dresuotų gyvačių atrakcionais) pasižymėjo Indijos, Kinijos, Afrikos šalių cirkai. 1870 Jungtinėse Amerikos Valstijose Ph. T. Barnumas įkūrė maždaug 12 000 vietų – didžiausią pasaulyje – kilnojamąjį cirką Barnum & Bailey, jis 1919 susijungė su 1878 Baraboo (Viskonsino valstija) brolių Alo (1852–1916), Guso (1854–1907), Otto (1858–1911), Alfo T. (1861–1919), Charleso (1863–1926), Johno (1866–1936) ir Henry (1869–1918) Ringlingų cirku ir pasivadino Ringling Brothers and Barnum & Bailey.
artistų Futlais cirko afiša (apie 1875)
Pirmosios cirko trupės buvo negausios: po 10–15 artistų. Vaidindavo daugiausia tos pačios šeimos nariai, kurie atlikdavo po keletą numerių. Dažnai ištisa dinastija plėtojo tą patį žanrą. Artistai nuo vaikystės būdavo rengiami pačiose trupėse. Kai kurias, finansiškai stiprias trupes sudarydavo keli šimtai artistų; 1880 Vilniuje gastroliavusio G. Ciniselli cirke vaidino apie 150 artistų.
Rastelli pasirodymas Žiemos cirke (1976)
1927 Maskvoje buvo įkurti cirko meno kursai (nuo 1961 Maskvos estrados ir cirko meno aukštesnioji mokykla), kurią baigė ir dalis Lietuvos cirko artistų. Cirko mokyklos veikia Jungtinėse Amerikos Valstijose (Gamma Phi Circus mokykla prie Ilinojaus universiteto, nuo 1937, San Francisco, nuo 1984), Prancūzijoje (Šalone prie Marnos, nuo 1985), Belgijoje, Vokietijoje. Dažnai prie cirko trupių veikia ir studijos.
21 a. pradžioje cirkuose dažniausiai nėra nuolatinių trupių, artistai dirba pagal sutartis. Vaidinimus cirko trupės dažniausiai rengia koncertų salėse, sporto rūmuose. Žymiausi artistai: Jungtinėse Amerikos Valstijose – C. Beatty, D. Copperfieldas, E. Kelly, Rusijos – I. Bugrimova, V. Filatovas, S. Ignatovas, L. Jengibarovas, J. Kuklačiovas, J. Nikulinas, O. Popovas, Meksikos – T. Gaona, Šveicarijos – Knie, Vokietijos – L. Leitzel, Wallendos, Italijos – Rastelli. Nuo 1974 kasmet vyksta Monte Carlo tarptautinis cirko festivalis.
cirko Cirque du Soleil spektaklio Varekai scena (režisieriai Dominicas Champagne’is, Andrew Watsonas, scenografas Stéphane’as Roy, kostiumų dailininkė Eiko Ishioka; gastrolės Amsterdame 2017)
L: E. C. May The Circus from Rome to Ringling New York 1963; D. Jando Histoire mondiale du cirque Paris 1977.
1574