cirkas

crkas (lot. circus – ratas), pastatas, kuriame vyksta cirko vaidinimai. Pirmuosius stacionarius cirko pastatus – amfiteatrus – 1780 Londone, 1782 Paryžiuje atidarė Ph. Astley; juose buvo apie 3000 vietų. Cirko terminą pirmasis pavartojo anglas C. Hughesas, 1782 Londone įkūręs Karališkąjį cirką. Vėliau atsirado stacionarių cirko pastatų Filadelfijoje (1793), Vienoje (1808), Sankt Peterburge (1827), Maskvoje (1858), Berlyne (1856). 1886 Paryžiuje pastatytas stacionarus cirkas, kurio maniežą per keletą minučių buvo galima pertvarkyti į vandens baseiną. Atsiradus kilnojamiems cirkams stacionarių cirko pastatų liko nedaug, dauguma jų – buvusioje SSRS teritorijoje. Stacionariuose pastatuose būna apie 2000 vietų; centre – arena, nuo jos amfiteatru aukštyn kyla žiūrovų eilės, perdanga dažniausiai kupolinė. Didžiausi cirkai turi mechanizuotas arenas, rengia sudėtingus vaidinimus – vandens pantomimas, fejerijas. Vienas savičiausių yra 1971 įkurtas Maskvos didysis cirkas, turintis keturis keičiamus maniežus. Kiti didžiausi 21 a. pradžios stacionarūs cirkai: Olympia (Londone), Brolių Schumannų cirkas (Kopenhagoje ir Stokholme), Žiemos cirkas (įkurtas 1852; vienas seniausių Europoje), Bouglione’ų cirkas (abu Paryžiuje), Karališkasis cirkas Briuselyje, Sankt Peterburgo cirkas, Maskvos J. Nikulino cirkas. Lietuvoje stacionarūs cirko pastatai buvo 19 a. pradžioje Vytauto parke Kaune, 19 a. pabaigoje Vilniuje – Lukiškių cirkas (apie 1300 vietų).

cirko pastatas (dešinėje) Lukiškių aikštėje Vilniuje (20 a. pradžia, leidėjas Davydas Vizunas; atvirukas)

1574