cirkonis
cirkònis (lot. Zirconium), Zr, periodinės elementų sistemos IV B grupės cheminis elementas. Sidabriškai baltos arba tamsiai pilkos spalvos metalas. Yra 2 kristalinių atmainų: 863 °C temperatūroje alfa heksagoninis cirkonis virsta kubiniu beta cirkoniu. Labai plastiškas; lengvai kalamas, štampuojamas, tempiamas, suvirinamas inertinėje terpėje. Junginiuose keturvalentis, rečiau dvivalentis ir trivalentis. Kambario temperatūroje atsparus korozijai ir rūgščių poveikiui, nes yra apsidengęs plona tvirta oksido plėvele. Aukštoje temperatūroje cirkonis sugeria vandenilį – susidaro cirkonio hidridai, naudojami kermetų, pirotechninių mišinių gamyboje. Cirkonis reaguoja su azotu, siera, anglimi, siliciu, boru, halogenais. Halogenidai naudojami specialaus stiklo, šviesolaidžių, lazerių, cheminių jutiklių gamyboje. Nitridas Zr3N4 – labai kieta medžiaga, naudojama keramikos, kompozitų gamyboje, antifrikcinėms, apsauginėms dangoms, karbidas ZrC – ugniai atsparių lydinių ir keramikos gamyboje, metalams dengti.
Iš cirkonio junginių ypač svarbus oksidas ZrO2, gamtoje randamas mineralo badeleito pavidalo; naudojamas keramikos, stiklo, emalių, abrazyvų, aukštos temperatūros elektrodų gamyboje, optiniuose elektroniniuose prietaisuose, aviacijoje ir raketinėje technikoje, monokristalai – lazerių gamyboje ir juvelyrikoje (fianitas). Su daugeliu metalų cirkonis sudaro lydinius (cirkonio lydiniai). Gamtoje randamas tik junginiuose; mineralai cirkonas Zr[SiO4], badeleitas ZrO2, endialitas reti. Cirkonis gaunamas iš rūdų chloridiniu (rūdos koncentratas arba karbidai veikiami chloru esant kokso ir 900–1000 °C temperatūroje) arba šarminiu būdu (mineralai kepinami su natrio šarmu 600–650 °C arba su soda 1000–1300 °C temperatūroje). Labai grynas gaunamas termiškai skaidant jodidą ZrI4. Cirkonis ir jo lydiniai naudojami kaip konstrukcinė branduolinių reaktorių, cheminių aparatų medžiaga; dėl didelio atsparumo korozijai ir biologinio suderinamumo – dirbtinių sąnarių ir protezų gamyboje.
Cirkonio oksidą 1789 atrado Martinas Heinrichas Klaprothas (Vokietija), cirkonio miltelius su priemaišomis 1824 išskyrė J. J. Berzelius, gryną – 1925 Antonas Eduardas van Arkelis (Nyderlandai).
1
2591