ciròzė (cirrhosis < gr. kirrhos – geltonas), jungiamojo audinio išvešėjimas, atsiradęs žuvus organo parenchiminėms (specialiosioms) ląstelėms. Cirozė sukelia organo sustandėjimą ir randinį susiraukšlėjimą. Cirozė kyla dėl nekrozės, uždegimo, sutrikus kraujotakai ir medžiagų apykaitai. Dėl ilgą laiką žalojančio veiksnio sutrinka kraujotaka, medžiagų apykaita, atsiranda deguonies badas, iškreipiama organo parenchiminių ląstelių regeneracija, jos nesudaro organo funkcinių vienetų (pvz., kepenų skiltelių), jų vietoje veša jungiamasis audinys. Cirozė pažeidžia kepenis, plaučius, inkstus, kasą. Organo cirozė sukelia jo funkcijų nepakankamumą.
2259
-cirrhosis