Cis (Cixi), tikr. Xiaoqin 1835 11 29Pekinas 1908 11 15Pekinas, Kinijos imperatorienė, 1861–1908 faktinė šalies valdovė. Čingų dinastijos. Mandžiūrė. Imperatoriaus Sianfengo (valdė 1850–61) sugulovė, o gimus sūnui (sosto įpėdiniui) – jo antroji žmona. 1861–75 (Cisi sūnaus imperatoriaus Dongži nepilnametystės metais) ir 1875–1908 (Cisi giminaičio imperatoriaus Guangsiu valdymo metais) faktinė šalies valdovė.
Cisi
1861 Dongži tapus oficialiu Kinijos valdovu tęsėsi 1850 prasidėjęs plataus masto šalies gyventojų sukilimas (Taipingų sukilimas), iškilo tiesioginė grėsmė Šanchajui. Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų mėginimai susitarti su sukilėliais dėl kinų prekybos su Vakarų šalimis atblokavimo baigėsi be rezultatų; tai paskatino Vakarų valstybes peržiūrėti savo neutralumo politiką ir pradėti remti Kinijos valdžią. 1861 Cisi įsakė paskirtajam kariuomenės vadui Czenui Gofanui pradėti kontrpuolimą, visi šalies resursai buvo mobilizuoti Taipingų sukilimo malšinimui. Jo vadovaujama kariuomenė 1864 06 užėmė sukilėlių centrą Nandzingą; sukilimas galutinai nuslopintas 1866.
Dongži oficialaus valdymo laikotarpiu (1861–75) buvo mėginama šalį modernizuoti, įsisavinti vakarietiškas technologijas (kurtos technikos mokyklos, įmonės, arsenalai), tam didžiausią postūmį suteikė vykę jūrų mūšiai, kuriuos Kinija pralaimėjo Didžiajai Britanijai ir Prancūzijai (per 1839–42 ir 1857–60 Opijaus karus).
1875 po imperatoriaus Dongži mirties kilo sosto paveldėjimo krizė, nes jis mirė nepalikęs įpėdinio (Dongži žmona imperatorienė Siaodžei po jo mirties atsisakė valgyti ir mirė). Priešingai Čingų dinastiniam papročiui, Cisi Kinijos sosto įpėdiniu paskyrė savo sūnėną, kuris tapo imperatoriumi Guangsiu.
Cisi priešinosi šalies modernizavimui, 1898 panaikino Šimto dienų reformas, o reformatorius nubaudė mirties bausme. Jos valdymo metais Kinijoje įsigalėjo Vakarų Europos šalys, Japonija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Rusija; šalis virto iš dalies kolonijine. Pasižymėjo įtarumu, žiaurumu ir prietaringumu.
L: M. C. Wright The Last Stand of Chinese Conservatism: The Tʼung‑Chih Restoration 1862–1874 Stanford 1957; J. Chang Empress Dowager Cixi: The Concubine Who Launched Modern China New York 2013.
1088
2271