cisttas (cystitis < gr. kystis – pūslė), šlapimo pūslės gleivinės uždegimas. Sukelia žarninės lazdelės, stafilokokai, enterokokai. Mikrobai į šlapimo pūslę patenka iš šlaplės (vyrams iš prostatos), ypač sergant uretritu, prostatitu, kateterizuojant pūslę, tiriant cistoskopu. Cistitą skatina šlapimo sąstovis pūslėje (dėl prostatos adenomos, susiaurėjusios šlaplės, šlapimo pūslės akmenų), peršalimas, šlapimo pūslės pažeidimas cheminiais veiksniais, jonizuojančiąja spinduliuote. Cistitu dažniau serga moterys. Pagal eigą cistitas esti ūminis ir lėtinis. Ūminio cistito požymiai – deginantis skausmas, plintantis į tarpvietę, išorinius lytinius organus, dažnas ir skausmingas šlapinimasis. Gali būti drumstas šlapimas. Po 7–10 dienų liga aprimsta. Lėtinis cistitas dažniausiai esti kitos ligos (šlapimo pūslės akmenligės, naviko, prostatos ligų, šlaplės susiaurėjimo) komplikacija. Intersticiniu cistitu (paprastąja šlapimo pūslės opa), kurio priežastis nežinoma, dažniausiai serga jaunos moterys. Šlapimo pūslės sienelėje susidaro ovali, lygiais kraštais opa, kartais kelios (nustatoma cistoskopijos metu). Vargina dažnas ir skausmingas šlapinimasis. Liga periodiškai paūmėja, ilgainiui opos randėja, mažėja pūslės talpa. Radiacinis cistitas pasitaiko jonizuojančiąja spinduliuote gydant greta esančių organų vėžines ligas. Šlapimo pūslės sienelėje atsiranda kraujosruvų, opų, kurios gyja randėdamos. Sergantys ūminiu cistitu turi gulėti, gerti daug skysčių, vengti aštrių patiekalų, skiriama šlapimą varomosios arbatos, antimikrobinių vaistų. Sergant lėtiniu cistitu svarbu gydyti jį sukėlusią ligą. Intersticinis cistitas dažniausiai gydomas operacija.
2977
-cystitis