citrinos

citrnos, kai kurių citrinmedžio (Citrus) genties medžių valgomi, rūgštūs ar pusiau rūgštūs, rečiau kartoki vaisiai. Citrinos būna verpstiškos, rečiau rutuliškos, gelsva, geltona, žalsva ar žalia, retai geltonai oranžine, dažnai raukšlėta, gruoblėta, vagota arba gumbuota žievele. Minkštimas vos gelsvas, kartais žalsvas, retai rausvas.

Didžiausią reikšmę turi tikrojo citrinmedžio (Citrus limon) vaisiai – tikrosios citrinos ir rūgščiavaisio citrinmedžio (Citrus aurantiifolia) – žaliosios citrinos, mažesnę reikšmę – imbierinio citrinmedžio (Citrus assamensis) vaisiai imbierinės citrinos, rytinio citrinmedžio (Citrus cavaleriei) – stambiasėklės citrinos, vėlyvojo citrinmedžio (Citrus hystrix) – karpotosios citrinos. Išvesta daug tikrojo citrinmedžio veislių, kurių vaisiai skiriasi forma, dydžiu, žievelės storiu, sunokimo laiku, skoniu. Citrinos valgomos šviežios, iš jų spaudžiamos sultys, kvapinami gėrimai, žievelė naudojama kaip prieskonis. Šviežių tikrųjų citrinių minkštime yra apie 5 % angliavandenių, apie 1 % baltymų, iki 0,3 % riebalų, daug vitaminų, mineralinių medžiagų. Žaliosiose citrinose yra daugiau angliavandenių (iki 10 %), bet mažiau baltymų, vitaminų ir mineralinių medžiagų. Daugiausia citrinų išauginama Kinijoje, Meksikoje, Indijoje, Argentinoje, Brazilijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Europoje svarbiausi citrinų augintojai yra Ispanija ir Italija. Žaliosioms citrinoms tenka 7–10 % viso išauginamų citrinų kiekio.

citrinos

849