čiurkšlė

čiurkšl, skysčio ar dujų srautas terpėje (skystyje, dujose). Jo parametrai (greitis, temperatūra, tankis) skiriasi nuo tų pačių terpės parametrų. Čiurkšlė susidaro atmosferoje ar vandenyne; intensyvios medžiagos čiurkšlės išmetamos iš žvaigždžių, galaktikų branduolių arba kvazarų; deginių čiurkšlės veržiasi iš raketos variklio tūtos. Pagal medžiagos charakteristikas būna lašelinės, dujų, plazmos čiurkšlės; gali būti dujų čiurkšlė su skysčio arba kietosiomis dalelėmis. Didelę praktinę reikšmę turi čiurkšlė, ištekanti iš tūtos arba inde esančios angos. Pagal tūtos skerspjūvio pavidalą čiurkšlė gali būti apskritoji, kvadratinė, plokščioji, pagal tėkmės greičio kryptį tūtos skerspjūvyje – ašinė, vėduoklinė, susuktoji. Pagal Macho skaičių (M = v₀ / a; čia v₀ – dujų greitis, a – garso bangų sklidimo greitis) skiriama ikigarsinė (M < 1) ir viršgarsinė (M > 1) čiurkšlė. Laisvąja vadinama čiurkšlė, kuri išteka į terpę, neturinčią ribojančių paviršių, suvaržytąja, jei ji, pvz., išteka į didesnio nei tūtos skersmens vamzdį. Dujų čiurkšlė, trykštanti į atmosferą, yra maišioji (iš karto maišosi su terpe), skysčio čiurkšlė – nemaišioji. Nemaišioji čiurkšlė tam tikru nuotoliu nuo tūtos galo virsta lašais. Tokios čiurkšlės siekis (nuotolis, kuriame čiurkšlė dar nesuyra) priklauso nuo jos medžiagos fizikinių savybių ir pradinio trikdžių lygio tūtoje. Yra laminarinės (laminarinis tekėjimas) ir turbulentinės (turbulentinis tekėjimas) čiurkšlės. Ilga vientisa skysčio čiurkšlė dažniausiai naudojama gaisrui gesinti. Prireikus, kad čiurkšlė prie pat tūtos virstų lašais (degimo kameroje, dažant), prie tūtos tvirtinami purkštuvai. Degimo krosnyse, vėdinimo įrenginiuose, dujų aparatuose susidaro turbulentinė čiurkšlės. Duomenys apie čiurkšlės temperatūros, greičio, jos komponentų koncentraciją įvairiuose čiurkšlės pjūviuose, esančiuose skirtingu nuotoliu nuo tūtos angos, būtini raketų, jų leidimo įrenginių, lėktuvų konstrukcijos elementų šiluminei ir slėginei apkrovai skaičiuoti. Čiurkšles tyrė Jeanas-Charlesʼis Borda (Prancūzija), G. R. Kirchhoffas, Sergejus Čaplyginas (Rusija), N. Žukovskis. Tiriama pusiau empiriniais ir skaitiniais metodais naudojant kompiuterius.