čiurliniai

čiurlniai (Apodidae), čiurlinių paukščių (Apodiformes) būrio šeima. 19 genčių, 92 rūšys. Paplitę plačiai, ypač tropinio klimato juostoje. Nedideli, panašūs į kregždes, su labai ilgais, smailiais sparnais, trumpa uodega. Snapas trumpas, žiotys plačios. Kojos trumpos, nagai riesti. Aktyvūs dieną; puikiai skraido. Gyvena kalnuose, miškuose, gyvenvietėse. Minta smulkiais vabzdžiais, kuriuos gaudo skraidydami. Suka įvairius lizdus. Deda 1–2 ar 4–6 baltus kiaušinius; peri 2,5–3,5 savaites. Jaunikliai paukščiukiniai.

baltapilvis alpinis čiurlys

blyškusis čiurlys

Lietuvoje

juodasis čiurlys

Lietuvoje dažnas juodasis čiurlys, arba čiurlys (Apus apus). Kūno ilgis 17–18,5 cm. Rusvai juodas, gerklė balsva. Jaunikliai tamsesni, jų kakta šviesi, pagurklis baltesnis, sparnų dengiamosios plunksnos balsvai dryžuotos. Sparnai ilgi lenkti, uodega giliai įkirpta. Kojų visi 4 pirštai atkreipti į priekį. Paplitęs visoje šalyje, dažniausiai gyvena senuose miestų kvartaluose. Peri pastogėse, įvairiuose plyšiuose. Išskrenda rugpjūčio pabaigoje, grįžta gegužės pradžioje. Kasmet peri 50 000–100 000 porų. Labai retai užskrenda blyškusis čiurlys (Apus pallidus) ir baltapilvis alpinis čiurlys (Tachymarptis melba, arba Apus melba). Blyškusis čiurlys 16–18 cm ilgio, panašus į juodąjį čiurlį, tik trumpesniu kūnu, platesniais sparnais. Baltapilvis alpinis čiurlys 20–23 cm ilgio, stambaus sudėjimo, pilvas ir gerklė balti.

juodojo čiurlio jauniklis

3102

-čiurlys; -čiurliai

juodasis čiurlys