čiuvãšų kalbà priklauso tiurkų kalbų grupei. Vienintelė išlikusi bulgarų pogrupio kalba (artimiausia čiuvašų kalbos giminaitė bulgarų kalba išnyko Pavolgio bulgarų gentims 7 a. nusikrausčius į Balkanus ir suslavėjus). Vartojama Čiuvašijoje, Totorijoje, Baškirijoje ir kitur Rusijos Federacijoje. Kalbančiųjų 1 042 989 (2010). Seniausi rašto paminklai iš 18 amžiaus. Skiriamos žemupio (anatrių) ir aukštupio (virjalų) tarmės. Bendrinė čiuvašų kalbas remiasi žemupio tarme. Išlaikiusi bulgarų kalbų pogrupiui būdingų archajiškų bruožų. Nuo kitų tiurkų kalbų skiriasi fonetikos, leksikos, iš dalies ir gramatikos ypatybėmis (vietoj tiurkų kalboms būdingų priebalsių z, š turi r, l). Čiuvašų kalba patyrė finougrų kalbų įtaką. Raštas galutinai susiformavo 19 amžiuje rusų abėcėlės pagrindu.
330