civlinė atsakomýbė, asmens turtinė prievolė. Skiriama 2 civilinės atsakomybės rūšys. Sutartinė civilinė atsakomybė – prievolė atlyginti žalą neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų arba netinkamai juos įvykdžius ir prievolė sumokėti netesybas už šių įsipareigojimų nevykdymą. Deliktinė civilinė atsakomybė – prievolė atlyginti žalą, padarytą neteisėtais veiksmais kito asmens sveikatai, turtui. Išimtiniais įstatymų nustatytais atvejais atlyginama ir teismo įvertinta pinigais neturtinė žala – asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, pažeminimas, reputacijos sumenkinimas, sumažėjusios bendravimo galimybės ir kita. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma kartu su baudžiamąja ar administracine atsakomybe.
Civilinės atsakomybės tikslas – kompensuoti nukentėjusio asmens patirtus nuostolius, todėl civiline atsakomybe nelaikomos teisinio poveikio priemonės, kurios pažeidėjui nesukuria turtinės prievolės, pvz., teismo sprendimas iškeldinti nuomininką pasibaigus nuomos sutarties terminui. Jeigu žalą padaro keli asmenys, atsiranda jų solidarioji atsakomybė (įstatymų numatytais atvejais – dalinė atsakomybė arba subsidiarioji atsakomybė). Civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – neteisėti veiksmai, dėl jų atsiradę nuostoliai ir kaltė. Civilinėje teisėje yra kaltės prezumpcija, tai yra neteisėtus veiksmus padaręs asmuo laikomas kaltu, kol jis neįrodo savo nekaltumo. Įstatymai numato išimtinius atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės, pvz., už žalą, padarytą didesnio pavojaus šaltinio (pvz., automobilio) valdytojo.
351