civilinė aviacija

civlinė aviãcija, visų rūšių aviacija, kuri naudojama civiliniams (ne kariniams) tikslams. Civilinė aviacija apima oro transporto bendroves, oro uostus, aerodromus, oro navigacijos tarnybas, orlaivius, jų gamybos ir remonto bendroves

Civilinės aviacijos rūšys

Pagal paskirtį skiriama transporto ir specialioji civilinė aviacija. Transporto civilinei aviacijai priklausančios valstybinės, privačios ar mišrios nuosavybės oro transporto bendrovės veža keleivius, krovinius, paštą.

Specialioji civilinė aviacija naudojama žemės ūkyje (tręšimo, sėjos ir kitiems darbams; žemės ūkio aviacija), miškininkystėje (pvz., kenkėjams naikinti), statybose (pvz., montuojant labai aukštus statinius), vietovės fotografijai ir topografijai, naudingųjų iškasenų telkiniams ir žuvų ištekliams žvalgyti, dideliems gaisrams (pvz., miškų) gesinti, valstybinėms sienoms saugoti, stebėjimo ir patruliavimo darbams, medicinos pagalbai teikti, meteorologiniams stebėjimams, paieškos ir gelbėjimo darbams, reklamai, sportui (aviacijos sportas), įvairiems darbams atokiose ir sunkiai prieinamose vietovėse.

Vokietijos skubios medicininės pagalbos sraigtasparnis, nusileidęs Vokietijos greitkelio poilsio aikštelėje

Didžiausi oro uostai, bendrovės ir organizacijos

Pasaulio didžiausi oro uostai pateikti 1–3 lentelėse, oro transporto didžiausios bendrovės – 4 lentelėje.

1

6

2

3

Europos konsorciumo Airbus Industrie keleivinis lėktuvas A330 (pradėjo skraidyti 1992)

Pasaulio oro transporto bendrovių didžiausi aljansai: Star Alliance (priklauso Vokietijos Lufthansa, Skandinavijos šalių SAS, Austrijos Austrian Airlines, Jungtinių Amerikos Valstijų United Airlines, Brazilijos Varig, Kanados Air Canada, Japonijos All Nippon Airways, Naujosios Zelandijos Air New Zealand ir kitos), SkyTeam (Prancūzijos Air France, Jungtinių Amerikos Valstijų Delta Air Lines, Meksikos Aeromexico, Čekijos České Aerolinie, Pietų Korėjos Korean Air), Oneworld (Jungtinės Karalystės British Airways, Jungtinių Amerikos Valstijų American Airlines, Inc., Suomijos Finnair, Ispanijos Iberia, Australijos Qantas Airways, Airijos Aer Lingus, Honkongo Cathay Pacific, Čilės Lan Chile).

Pasaulio civilinės aviacijos didžiausia organizacija – Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (International Civil Aviation Organization, ICAO, įkurta 1944; 2019 priklausė 192 šalys, Lietuva narė nuo 1992).

Istorija

Civilinė aviacija pradėjo kurtis po Pirmojo pasaulinio karo – 1919 Vokietijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, 1920 Jungtinėse Amerikos Valstijose, 1923 SSRS.

Civilinės aviacijos plėtra Lietuvoje iki 2000 metų

Lietuvoje 1927 įkurtas Lietuvos aeroklubas rengė civilinės aviacijos lakūnus (1930–1940 parengė 58), sklandytojus, aviamodeliuotojus. 20 a. 3–4 dešimtmečiais Kaune, Aleksoto oro uoste (aerostotis pastatyta 1930), nuolat leisdavosi Vokietijos, SSRS, Lenkijos (nuo 1938) civilinės aviacijos lėktuvai. Orinio susisiekimo inspekcija (įsteigta 1934 prie Susisiekimo ministerijos) nupirko 2 šešiaviečius keleivinius lėktuvus Percival Q.6 (jiems suteikti Stepono Dariaus ir Stasio Girėno vardai). 1938–1939 maršrutu Kaunas–Palanga lėktuvai atliko 216 reisų, pervežė 764 keleivius, 3546 kilogramus bagažo ir 3476 kilogramus pašto siuntų; 1939–1940 kurį laiką skraidė į Rygą.

1940 SSRS okupavus Lietuvą lėktuvus pasisavino Aeroflot; sovietinės okupacijos metais oro transportas buvo pavaldus SSRS civilinės aviacijos ministerijai. Lėktuvai iš Lietuvos skraidė tik į SSRS miestus; 9 dešimtmetyje iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Palangos oro uostų – į daugiau kaip 40 SSRS miestų.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę lėktuvai, kurie priklausė SSRS bendrovei Aeroflot ir buvo Lietuvos teritorijoje, atiteko 1991 įkurtoms bendrovėms Lietuvos avialinijos ir Aviakompanija Lietuva (nuo 1997 Lietuvos avialinijų antrinė įmonė). 1991 pabaigoje iš Vilniaus pradėti tarptautiniai skrydžiai į Kopenhagą, 1992–1993 – į Londoną, Paryžių, Stokholmą, Amsterdamą, Frankfurtą, iš Kauno – į Prahą, Budapeštą ir kitur.

1994 įsteigta valstybinė įmonė Civilinės aviacijos direkcija, jos funkcijos buvo valdyti šalies oro erdvę, koordinuoti oro transporto priemonių skrydžius, prižiūrėti ir kontroliuoti aviacijos saugumą, tvarkyti orlaivių ir oro uostų registrą, išduoti atitinkamas licencijas. 2000 ji pertvarkyta į Civilinės aviacijos administraciją (jai perduota civilinės aviacijos valstybinis valdymas, priežiūra ir kontrolė) ir įmonę Oro navigacija (oro navigacijos paslaugos). 2000 priimtas Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymas.

Lietuvos civilinė aviacija 21 amžiuje

21 a. pradžioje veikė 4 tarptautiniai oro uostai: Vilniaus (pralaidumas per metus – 1,5 mln. keleivių, 20 000 tonų krovinių), Kauno (0,5 mln. keleivių, 20 000 tonų krovinių), Palangos (0,2 mln. keleivių, 2000 tonų krovinių) ir Šiaulių (0,1 mln. keleivių, 20 000 tonų krovinių).

Oro transporto svarbiausios bendrovės buvo: Lietuvos avialinijos (rengė reguliarius skrydžius iš Vilniaus į Amsterdamą, Berlyną, Frankfurtą, Helsinkį, Kijevą, Kopenhagą, Londoną, Maskvą, Paryžių, Stokholmą, Taliną, Varšuvą; bankrutavo 2010), Aviakompanija Lietuva (reguliarūs skrydžiai iš Kauno per Palangą į Bilundą (Danija), Hamburgą, Kölną arba Boną, Kristianstadą, Oslą), Kauno Apatas, Vilniaus Aviavilsa ir Klaipėdos avialinijos (vežė keleivius ir krovinius reguliariais ir nereguliariais skrydžiais), Vilniaus Aurela (vežė keleivius ir krovinius nereguliariais skrydžiais). Kitos bendrovės: Kauno Avia Baltika (krovinių gabenimas, sraigtasparnių gamyba, nuoma ir remontas) ir Helisota (sraigtasparnių remontas ir techninė priežiūra), Šiaulių aviacija ir Kauno aviacijos gamykla (lėktuvų remontas, atsarginių detalių gamyba), Sportinė aviacija ir Ko Pociūnuose (sklandytuvų gamyba ir remontas), Lietuvos aeroklubas Vilniuje (aviacijos sportas).

sportinės aviacijos oro uostas Kyviškėse

2019 panaikinus Civilinės aviacijos administraciją jos teiktas paslaugas civilinės aviacijos priežiūros srityje perėmė Transporto kompetencijų agentūra.

Lietuvos oro transportu pervežtų keleivių skaičius ir krovinių apimtys parodyti 5 lentelėje. Į civilinių orlaivių registrą įtrauktų skraidyti tinkamų orlaivių skaičius – 6 lentelėje. Civilinės aviacijos specialistus rengia Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos institutas (įkurtas 1993), Kauno technologijos universitetas, Kauno technikos kolegija ir Kauno technikos profesinio mokymo centras.

Valstybės įmonė Lietuvos oro uostai valdo 3 tarptautinius oro uostus – Vilniaus, Kauno ir Palangos. 2019 Lietuvos oro uostai aptarnavo 6,5 mln. keleivių ir 62,4 tūkst. skrydžių, 2020 – 1,8 mln. keleivių ir 30 tūkst. skrydžių, 2021 – 2,472 mln. keleivių ir 34 437 skrydžių. Didžiausias – Vilniaus oro uostas – 2019 aptarnavo 5 mln. keleivių, 2020 – 1,3 mln. keleivių, 2021 – 1,9 mln. keleivių. Kauno oro uostas 2019 aptarnavo 1,1 mln. keleivių, 2020 – 370 tūkst. keleivių, 2021 – 490 tūkst. keleivių. Regioninis Palangos oro uostas 2019 aptarnavo 338 tūkst. keleivių, 2020 – 120 tūkst. keleivių, 2021 – 90 tūkst. keleivių.

2022 Lietuvos oro uostai aptarnavo 5,349 mln. keleivių (Vilniaus oro uostas – 3,916 mln., Kauno – 1,158 mln., Palangos – 0,275 mln.) ir 50 853 skrydžius (Vilniaus oro uostas – 36 693, Kauno – 10 475, Palangos – 3685). Skraidyta 98 kryptimis (iš Vilniaus oro uosto – 61, iš Kauno – 31, iš Palangos – 6).

Šiauliuose veikia tarptautinis karinis oro uostas.

4

5

-transporto aviacija; -Civilinės aviacijos administracija

aviacija