civlinė gynýba, valstybinė humanitarinių užduočių įgyvendinimo ir koordinavimo sistema, skirta civiliams apsaugoti nuo pavojų, padėti jiems pašalinti tiesioginius karo veiksmų ar katastrofų padarinius, t. p. sudaryti sąlygas, būtinas jiems išlikti. Vykdo šias užduotis: įspėjimą, evakavimą, slėptuvių įrengimą ir jų tvarkymą, šviesos maskavimo priemonių naudojimą, gelbėjimo operacijas, medicinos pagalbą, gaisrų gesinimą, pagalbą siekiant išsaugoti svarbius objektus ir kitas. Skiriami 6 civilinės gynybos signalai (pavojai): radiacinis, cheminis, oro, potvynių, uragano ir biologinis.
20 a. 6–7 dešimtmetyje įkurta Jungtinėse Amerikos Valstijose, SSRS, Kanadoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijos Federacinėje Respublikoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Norvegijoje ir kitose valstybėse. Civilinės gynybos veiklą reglamentuoja specialieji įstatymai. Šiai gynybai vadovauja vyriausybė per gynybos arba vidaus reikalų ministeriją; Jungtinėse Amerikos Valstijose veikia Federalinė veiksmų ypatingomis sąlygomis valdyba. NATO sudarytas Civilinės gynybos komitetas. Nuo 1972 veikia Tarptautinė civilinės gynybos organizacija, kuri jungia daugelį Afrikos, Lotynų Amerikos ir Azijos valstybių.
Lietuvoje civilinės gynybos funkcijas atlieka civilinė sauga.
645