civlinė saugà, Lietuvos krašto apsaugos civilinių priemonių sistema, kuri apima valstybinių institucijų, savivaldos vykdomųjų institucijų, visų ūkio subjektų, visuomeninių organizacijų bei visų piliečių pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms (situacija) bei veiksmus joms iškilus.
1998 12 15 Civilinės saugos įstatymu (pakeistas 2009) Lietuvos Respublikoje sukurta civilinės saugos ir gelbėjimo sistema (toliau – Sistema). Ją sudaro: Vyriausybės Ekstremaliųjų situacijų komisija, Ekstremaliųjų situacijų valdymo centras, Civilinės saugos departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, t. p. ministerijų, apskričių, kitų valstybinio valdymo organų ir savivaldybių priešgaisrinės, žmonių paieškos ir gelbėjimo, kitos teritorinės gyventojų įspėjimo ir informavimo, evakavimo ir civilinės saugos tarnybos, ūkio subjektų Sistemos institucijos, aplinkos stebėjimo ir laboratorinės kontrolės įstaigos.
Civilinės saugos departamentas vadovauja Sistemos veiklai, atlieka ekstremaliųjų situacijų prevenciją, koordinuoja valstybinių institucijų ir ūkio subjektų veiklą civilinės saugos požiūriu, planuoja valstybinį pasirengimą įveikti ekstremaliąsias situacijas. 1991 10 15 įkurta Krašto apsaugos departamento Gelbėjimo ir civilinės saugos tarnyba. 1992 03 09 ji perorganizuota į Krašto apsaugos ministerijos Civilinės saugos departamentą (2000 02 04 jis perorganizuotas į Civilinės saugos departamentą prie Krašto apsaugos ministerijos). Jį sudaro centrinis aparatas – štabas, civilinės saugos sistemos plėtotės ir administravimo valdyba, ryšių ir aliarmo bei įspėjimo tarnybos.
Civilinės saugos ir gelbėjimo sistema vykdo ekstremaliųjų situacijų prevenciją, įspėja gyventojus apie gresiantį pavojų, apmoko juos bei Sistemos pajėgas, aprūpina individualiosios ir kolektyvinės apsaugos priemonėmis. Ekstremaliomis situacijomis Sistemos institucijos bei pajėgos turi vykdyti gelbėjimo darbus, teikti medicininę pagalbą, evakuoti, laikinai apgyvendinti bei aprūpinti žmones, gesinti gaisrus, atlikti sanitarinį ir specialųjį švarinimą, laidoti žuvusiuosius, palaikyti viešąją tvarką ir kita.
Civilinė sauga apima visos valstybės teritoriją ir jos piliečius. Jos priemonės yra privalomos visoms valstybinio valdymo ir savivaldos institucijoms, visiems ūkio subjektams ir gyventojams. Sistemai vadovauja vyriausybė. Didelio masto ekstremaliųjų situacijų padarinių šalinimo darbus organizuoja vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisija, o apskrityse, miestuose, rajonuose – apskričių ir savivaldybių ekstremaliųjų situacijų komisijos.
Kitose šalyse civilinę saugą atitinka civilinė gynyba ir panašios valstybinės sistemos.
645