de Saint-Simon Claude‑Henri (Klodas Anri de Sen Simònas), tikr. Claude Henri de Rouvroy, comte de Saint‑Simon 1760 10 17Paryžius 1825 05 19Paryžius, prancūzų filosofas, socialinis teoretikas. Utopinio socializmo atstovas. Vienas pozityvizmo pradininkų. Grafas.
Gyvenimo faktai
Mokėsi privačiai, vienas mokytojų buvo J. Le R. d’Alembert’as. Nuo 1779 su kitais prancūzų kariais kovojo dėl Amerikos kolonijų nepriklausomybės. 1783 grįžo į Prancūziją. Per Prancūzijos revoliuciją pritarė jakobinams.
Visuomenės raidos teorija
Nagrinėjo visuomenės raidos ir santvarkos klausimus. Teigė, kad yra dvi pagrindinės visuomenės raidos pakopos: feodalinė aristokratinė, pagrįsta karine šlove ir teologija, ir industrinė ekonominė, siekianti sukurti kuo daugiau gėrybių dirbančiai ir gaminančiai klasei. Yra ir pereinamoji pakopa, kuriai būdinga abstraktus ir metafizinis mąstymas. Šią trijų pakopų idėją iš C.‑H. de Saint-Simono perėmė A. Comte’as, suteikęs jai sistemingesnį ir griežtesnį pavidalą. C.‑H. de Saint-Simonas socialinius pokyčius aiškino idėjų, įsitikinimų ir vertybių sistemos krize ir klasių kova. Kiekvienas visuomenės tipas remiasi tam tikra įsitikinimų sistema. Įsitikinimams netenkant įtaigumo, ima žlugti ir socialinė santvarka. Anot C.‑H. de Saint-Simono, feodalinės santvarkos žlugimą nulėmė Šviečiamojo amžiaus teologijos kritika.
Claude‑Henri de Saint-Simon (dailininkas Hippolyte Ravergie, aliejus, 1848, Nacionalinė Prancūzijos biblioteka)
Pozityvistinės idėjos
Teigė, kad tik nauja įsitikinimų sistema – pozityvus mokslas – gali sukurti naujos industrinės tvarkos pagrindus. Tai gali įvykti, jei sẽnosios valdančiosios klasės bus pakeistos naujomis – mokslininkų, menininkų, inžinierių, gamintojų. Negatyvius moralės principus turi pakeisti pozityvūs, pasak C.‑H. de Saint-Simono, svarbiausia dorybė yra darbas. Tik dirbantys asmenys (savininkai – jei dirba) gali būti laikomi tikrais visuomenės nariais. Ekonomikos pažanga galima tik tinkamai naudojant mokslų, amatų ir menų žinias. Pabrėžė stambios mašininės gamybos ir planavimo svarbą pažangai.
„Naujoji krikščionybė“
Norėdamas papildyti industrinės sistemos materialines paskatas doroviniais reikalavimais veikale Naujoji krikščionybė (Nouveau Christianisme 1825) numatė naują religiją, skelbiančią visų žmonių laisvę, lygybę, brolybę ir atjautą.
Projektai
Kūrė įvairius projektus ir utopijas socialinėms ir ekonominėms gyvenimo sąlygoms keisti, pvz., siūlė sudaryti Europos valstybių federaciją su parlamentu, kasti Meksikoje kanalą, jungsiantį Atlanto ir Ramųjį vandenynus, ir kita.
Įtaka
Turėjo daug įtakos A. Comte’ui, K. Marxui, 19 a. socialistinėms doktrinoms.
Kiti veikalai
Kiti svarbūs veikalai: Ženevos gyventojo laiškas savo amžininkams (Lettre d’un habitant de Genève à ses contemporains 1803), Įvadas į XIX a. mokslo veikalus (Introduction aux travaux scientifiques du XIXe siècle 1808), Industrija (L’industrie 4 tomai 1818), Politikas (Le Politique 1819), Organizatorius (LʼOrganisateur 1820), Apie industrinę sistemą (Du système Industriel 1821), Industrijos katekizmas (Catéchisme des industriels 4 tomai 1823–24).