Mauriac Claude (Klodas Moriãkas) 1914 04 25Paryžius 1996 03 22Paryžius, prancūzų rašytojas, literatūrologas, žurnalistas. F. Mauriaco sūnus. Teisės dr. (1941). Studijavo Sorbonoje (literatūrą ir teisę). 1944–49 Ch. de Gaulle’io asmeninis sekretorius. 1946–77 laikraščių Le Figaro ir Le Figaro Littéraire literatūros ir kino kritikas.
Claude Mauriac
Esė rinkiniuose Pragaro mistikos įvadas (Introduction à une mystique de l’enfer 1938), Jeanas Cocteau, arba Melo tiesa (Jean Cocteau ou la Verité du mensonge), Mylėti Balzacą (Aimer Balzac), Klerko išdavystė (La Trahison d’un clerc, visi 1945), Malraux, arba Herojaus skausmas (Malraux ou le mal du Héros 1946), André Breton (1949), Pokalbiai su André Gide’u (Conversations avec André Gide 1951), Šių dienų žmonės ir idėjos (Hommes et idées d’aujourd’hui), Marcelis Proustas jo paties akimis (Marcel Proust par lui mème, lietuvių kalba 2008, abu 1953), Kino literatūra (Petite littérature du cinéma 1957), Šiuolaikinė aliteratūra (L’Alittérature contemporaine 1958), Nuo literatūros iki aliteratūros (De la littérature à l’alittérature 1969) tyrinėjo tradicionalizmo ir modernizmo sąveiką, teigė, kad literatūra plėtojasi vadinamosios aliteratūros, t. y. modernizmo, ieškančio naujų formų, kryptimi.
Grožinėje kūryboje (romanai Visos moterys lemtingos / Toutes les femmes sont fatales 1957, Pietūs svečiuose / Le Dîner en ville 1959, Markizė išėjo penktą / La Marquise sortit à cinq heures 1961, Padidinimas / L’Agrandissement 1963) reiškėsi kaip naujojo romano atstovas.
510