Clermont‑Ferrand (Klermònas‑Ferãnas), miestas Prancūzijos vidurinės dalies pietuose, Auvergnės-Ronos-Alpių administraciniame regione, į vakarus nuo Liono; Puy‑de‑Dôme’o departamento centras.
Clermont‑Ferrand
147 900 gyventojų (2019; aglomeracijoje 274 100 gyventojų).
Clermontʼas‑Ferrandʼas įsikūręs Centriniame Masyve, Monts Dore’o masyvo šiaurės rytinėje papėdėje, prie Tretaine’o upės. Per Clermontʼą‑Ferrandʼą eina Paryžiaus–Béziers ir Liono–Bordeaux plentai. Tarptautinis oro uostas. Gumos (nuo 19 a.; daugiausia Michelin bendrovės įmonės), poligrafijos, aviacijos, farmacijos, elektronikos, siuvimo, maisto (sūrių) pramonė, metalo apdirbimas, mašinų gamyba. Turizmas. 2 universitetai (įkurti 1810 ir 1976). Agrotechnikos mokslinio tyrimo institutas. Observatorija. Vyksta trumpametražių filmų festivalis. Ranquet (regioninis; 16 a. pastate), Bargoino (archeologijos, tapybos) muziejai, B. Pascalio (1623 jis gimė Clermont’e) namas muziejus. Botanikos sodas. Netoli Clermontʼo‑Ferrandʼo yra Auvergnės ugnikalnių ir Livradois‑Forezo regioniniai gamtos parkai.
Architektūra
Romėnų pastatų liekanos. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų katedra (13–14 a.), pastatyta iš juodos lavos, fasadas baigtas 19 a. (architektas E. E. Viollet‑le‑Ducas). Kitos bažnyčios: romaninė Vartų Dievo Motinos (11–12 a.) su raižytais kapiteliais, Šv. Petro (1630). Gotikiniai ir renesansiniai rūmai, gyvenamieji namai.
Istorija
Clermontʼas‑Ferrandʼas susikūrė 1633 sujungus 2 miestus – Clermont’ą ir Montferrand’ą. Clermont’as įkurtas romėnų (vadintas Augustonemetu), nuo 4 a. – vyskupijos centras, daugelio sinodų vieta, 1095 popiežius Urbonas II čia paskelbė I kryžiaus karą; nuo 12 a. – Auvergnės grafystės sostinė, 1551 prijungtas prie Prancūzijos. Montferrand’as pradėjo kurtis 11 a.; 13 a. gavo miesto teises.
1972–2015 Clermontʼas‑Ferrandʼas buvo Auvergnės administracinio regiono centras.
2271
Klermon Feranas