CoBrA (pagal valstybių sostinių prancūziškus pavadinimus: Co(penhague) + Br(uxelles) + A(msterdam)), KoBrA, tarptautinė tapytojų ekspresionistų grupuotė. 1948–1951 veikė Paryžiuje. Įkūrėjai ir lyderiai: belgas Corneille’is, danas A. Jornas, olandas K. Appelis; kiti nariai: P. Alechinsky, J. Atlanas, Constant’as, Chr. Dotremont’as, W. Gearas, H. Heerupas, E. Jacobsenas, C. H. Pedersenas. CoBrA precedentas – K. Appelio suburta olandų ir belgų dailininkų grupė Reflex. CoBrA deklaravo laisvą pasąmonės raišką, ekspresyvią, impulsyvią kūrybą. Atmetę Vakarų kultūrų racionalumą, inspiracijų ieškojo vaikų ir psichikos ligonių piešiniuose, ikiistoriniame mene, Rytų kaligrafijoje, viduramžių kūriniuose. Antiestetizmo ir anuomet neįprastas antispecializacijos idėjas įgyvendino įvairių sričių kūryboje: tapytojai rašė poeziją, kūrė skulptūras, keramiką, poetai tapė ir piešė, bendradarbiavo su režisieriais, kūrė fotografijas; dažni kolektyvinės kūrybos atvejai. CoBrA nariai domėjosi C. G. Jungo nuostatomis (kolektyvinės pasąmonės archetipais), marksistine filosofija. CoBrA kūryba turėjo veiksmo tapybos, informel, neoekspresionizmo, vadinamosios lyrinės abstrakcijos, iš dalies siurrealizmo (kurio principų CoBrA nepripažino) bruožų; būdinga archetipiniai vaizdiniai, sąsajos su šiaurietiškąja mitologija ir folkloru. CoBrA rengė parodas, leido žurnalą Cobra, informacinį biuletenį Le Petit Cobra (Mažoji Cobra), išleido pamfletų, monografijų. 1949 įkūrė Eksperimentinį dailininkų internacionalą (pagal analogiją su Komunistų internacionalu) ir suorganizavo tarptautinį kongresą. CoBrA kūryba pripažinta 20 a. 6–7 dešimtmetyje. Amsterdame veikia CoBrA muziejus.
2635