Coimbros universitetas (port. Universidade de Coimbra, Kombros universitètas), seniausia ir žymiausia Portugalijos ir viena seniausių pasaulio aukštųjų mokyklų.
Struktūra ir veikla
Veikia (2023) 8 fakultetai: Ekonomikos, Farmacijos, Medicinos, Menų ir humanitarinių mokslų, Mokslų ir technologijų, Psichologijos ir edukologijos, Sporto mokslų ir kūno kultūros, Teisės. Yra Menų koledžas, 38 tyrimų centrai, 2 mokslinių tyrimų institutas, Coimbros universiteto bendroji biblioteka (jos fonduose saugoma daugiau kaip 2 mln. egzempliorių dokumentų), kuri apima Karaliaus Jono V biblioteką (Biblioteca Joanina, baroko architektūros istorinis paminklas, pastatytas 1717–1728, architektas J. Carvalho Ferreira; jos fonduose saugoma apie 250 000 tomų iki 18 amžiaus išleistų medicinos, geografijos, istorijos, humanitarinių ir fizikos mokslų, civilinės, kanonų teisės, filosofijos, teologijos knygų) ir Naująją biblioteką (įkurta 1962).
vienas seniausių Coimbros universiteto ansamblio pastatų (16 amžius)
Universitetui priklauso vienas gražiausių Europoje botanikos sodų (įkurtas 1772–1774), observatorija (įkurta 1861), Bažnytinio meno ir Mokslo muziejai. Veikia universitetinių ligoninių, klinikų ir centrų kompleksas (nuo 1870), seniausia šalies studentų organizacija Coimbros akademinė akademija (nuo 1887; apima sporto klubus, meno ir kultūros draugijas), universitetinis radijas (nuo 20 amžiaus 4 dešimtmečio).
25 580 studentų, 2126 dėstytojai, iš jų – 1815 profesorių (2022).
Istorija
Coimbros universiteto barokinio interjero bibliotekoje Biblioteca Joanina (1717–1728, architektas J. C. Ferreira)
Coimbros universitetas įkurtas 1290 Lisabonoje kaip Universalioji mokykla (Estudio Geral). Steigėjas – Portugalijos karalius Dinisas I. 1298 mokykla pavadinta Lisabonos universitetu. Iš pradžių veikė Kanonų teisės, Medicinos, Menų ir Teisės fakultetai. Universitetas kelis kartus (pirmąkart 1308) buvo keliamas iš Lisabonos į Coimbrą ir atgal. 1537 galutinai perkeltas į Coimbrą ir pavadintas Coimbros universitetu. 1591–1606 universitete ispanų teologai ir filosofai L. de Molina ir F. Suárezas leido Aristotelio įvairių kūrinių komentarus Collegium Vonimbricenses, arba Coninbricenses.
2011 veikė 8 fakultetai (Ekonomikos, Farmacijos, Filologijos, Medicinos, Mokslų ir technologijų, Psichologijos ir edukologijos, Sporto mokslo ir kūno kultūros, Teisės), buvo apie 20 000 studentų ir 1600 dėstytojų.
Žymūs dėstytojai ir absolventai
Universitete dėstė škotų istorikas G. Buchananas, portugalų fizikas ir neurologas E. Monizas (Nobelio premija 1949), politikas A. de O. Salazaras, studijavo Portugalijos prezidentai T. Braga, B. Machado, politikas S. J. de C. e M. Pombalis, poetai L. V. de Camõesas, G. de Matosas Guerra, A. Nobre, A. T. de Quentalis.