Compiègne (Kompjènas), miestas Prancūzijos šiaurėje, Pikardijoje, į šiaurės rytus nuo Paryžiaus. Priklauso Aukštutinės Prancūzijos administraciniam regionui.
40 400 gyventojų (2021; aglomeracijoje 71 200 gyventojų). Compiègneʼas įsikūręs Oise’os kairiajame krante, maždaug 1 km žemiau Aisne’os žiočių. Oro uostas. Chemijos (padangų), farmacijos, biotechnologijos, stiklo, maisto pramonė, mašinų gamyba, metalo apdirbimas. Turizmas. Politechnikos (įkurta 1972), prekybos (įkurta 1985) aukštosios mokyklos. Architektūros mokykla. Muziejai: Vivenelio (archeologiniai radiniai, antikos menas, fajanso dirbiniai), istorinių figūrų, Antrosios Imperijos, automobilių ir turizmo.
2271
Architektūra
Compiègneʼo rūmų (rekonstruoti 1751–87; architektai J.‑A. Gabrielis, L. Le Dreux) kiemas
Klasicistiniai rūmai (rekonstruoti 1751–87; architektai J.‑A. Gabrielis, L. Le Dreux, ampyro interjeras įrengtas apie 1806, architektai Ch. Percier ir P. F. L. Fontaine’as) su parku, senųjų rūmų (12 a.) donžonas, Šv. Jokūbo bažnyčia (13–15 a.), rotušė (16 a.).
2271
Istorija
Antikos laikais romėnų pasienio postas. 7–8 a. Merovingų dinastijos karalių, 17–19 a. Prancūzijos karalių vasaros rezidencija; šalia esančiame Compiègneʼo miške buvo karalių medžioklės plotai. Compiègne 1530 Jeanne d’Arc pateko į burgundų nelaisvę.
Per Prancūzijos–Prūsijos karą (1870–71) mieste buvo Prūsijos kariuomenės štabas. 1918 11 11 Compiègneʼo miške (maršalo F. Focho asmeniniame geležinkelio vagone) pasirašytos Compiègne’o paliaubos, kuriomis baigėsi Pirmasis pasaulinis karas (pralaimėjo Vokietija). Per Antrąjį pasaulinį karą 1940 06 22 ten pat (tame pačiame vagone) dalyvaujant A. Hitleriui pasirašytos Vokietijos ir Prancūzijos paliaubos (Compiègne’o paliaubos; pralaimėjo Prancūzija).
283