Castoriadis Cornelius (Kornelijus Kastoriãdis) 1922 03 11Stambulas 1997 12 26Paryžius, graikų ir prancūzų filosofas, socialinis kritikas, psichoanalitikas. Dr. (1980).
Cornelius Castoriadis
Išsilavinimas ir veikla
1942 baigė Atėnų universitetą. Nuo 1945 gyveno Paryžiuje, 1946–48 studijavo Paryžiaus universitete. Su filosofu Claudeʼu Lefortʼu įkūrė žurnalą Socialisme ou Barbarie (1949–65) ir politinį judėjimą, kuris turėjo įtakos 1968 Paryžiaus studentų kovai. 1948–70 dirbo ekonomistu Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje. Nuo 1970 studijavo psichoanalizę, nuo 1974 dirbo psichoanalitiku. 1979–95 Aukštosios socialinių mokslų mokyklos Paryžiuje dėstytojas ir studijų direktorius.
Cornelius Castoriadis
Idėjos
Būtį (pasaulį) teigė esant nevienalytę, jai būdinga dvi tendencijos – chaotiškumas ir determinizmas. Pabrėžė žmogaus vaizduotės, kuri yra nepaveiki biologiniam determinizmui, nesuvokiama protu bei siejasi su chaosu, ir socializacijos, kaip esminio individo formavimosi veiksnio, svarbą. Individo ir visuomenės priešprieša yra neteisinga, nes individas formuojamas visuomenės. Vaizduotė, kaip begalinis kūrybos procesas, būdinga ne tik pavieniams individams, bet ir visuomenei.
Visuomenės samprata
C. Castoriadis teigė, kad ne dievai, didvyriai ar istorija, bet kiekviena visuomenė pati save kuria, dažniausiai slėpdama kolektyvinės savikūros procesus. Visuomenes skirstė į heteronomiškas ir autonomiškas.
Heteronomiškos visuomenės neabejoja savo normomis, taisyklėmis ir struktūromis, mano, kad jau sukurti socialinės organizacijos principai yra nekintami ir amžini. Tokių visuomenių santvarka totalitari, kitokia nuomonė netoleruojama. Heteronomiškų visuomenių tipui priklauso teokratijos, monarchijos, kastų sistemos, feodalinės visuomenės.
Autonomiškos visuomenės gali save reformuoti, permąstyti ir pertvarkyti savo principus. Tokiose visuomenėse klausimas, kas yra teisinga, yra atviras. Jos yra kūrybingos, joms būdinga aukštas meno ir mokslo lygis. Prie istorinių autonomiškų visuomenių C. Castoriadis priskyrė senovės graikų polius, 14–15 a. italų miestus valstybes, 1750–1950 Vakarų Europos valstybes ir kita. C. Castoriadis netapatino autonomiškumo ir laisvės nuo įstatymų, nesižavėjo anarchizmu, teigė, kad individualistiškos, nesocializuotos asmenybės negali sukurti visuomenės.
Veikalai
Parašė veikalus: Biurokratinė visuomenė (La Société bureaucratique 2 tomai 1973), Darbininkų judėjimo patirtis (L'Expérience du mouvement ouvrier 2 tomai 1974), Visuomenės vaizduotės institucija (L'Institution imaginaire de la société 1975), Labirinto kryžkelės (Les Carrefours du labyrinthe 1978), Šiuolaikinis kapitalizmas ir revoliucija (Capitalisme moderne et révolution 2 tomai 1979), Prieš karą (Devant la guerre 1981), Žmogaus sritys (Domaines de l'homme 1986), Suskaidytas pasaulis (Le Monde morcelé 1990), Nereikšmingumo iškilimas (La Montée de l'insignifiance 1996), Padaryta ir padarytina (Fait et à faire 1997), Mąstymo figūros (Figures du pensable 1999), Žmogiškoji kūryba (La création humaine 4 tomai 2002–11).