CoRoT (pranc. Convection, Rotation et Transits planétaires – konvekcija, sukimasis ir planetų tranzitas), kosminis teleskopas, veikęs 2006–13. Pirmasis kosminis teleskopas, skirtas egzoplanetų paieškai tranzitų būdu. Turėjo du pagrindinius tikslus: ieškoti trumpo orbitinio periodo už Žemę didesnių egzoplanetų ir stebint kintamo šviesio žvaigždžių šviesio kitimus atlikti jų stebėjimus asteroseismologiniams tyrimams. Kuriant teleskopą projektui vadovavo Prancūzijos kosmoso tyrimų centras (pranc. Centre national d'études spatiales, CNES) kartu su Europos kosmoso agentūra (angl. European Space Agency, ESA) ir kitais tarptautiniais partneriais.
Teleskopo įranga
CoRoT teleskopas buvo surinktas Cannes Mandelieu kosminiame centre. Jo ilgis 4,10 m, skersmuo 1,984 m, svoris 630 kilogramų. Buvo maitinamas dviem Saulės baterijomis. Į kosminę erdvę iškeltas 2006 12 27 Sojuz 2-1b raketa. 2007 01 18 buvo paskelbta apie pirmuosius sėkmingus bandomuosius stebėjimus. Nuo 2007 02 02 CoRoT teleskopas pradėjo mokslinius stebėjimus. 2007 05 praėjus vos 3 mėn. nuo stebėjimų pradžios CoRoT aptiko pirmąją egzoplanetą CoRoT-1b.
CoRot optinę sistemą sudarė CCD (angl. charge coupled device) kamera ir 27 cm skersmens teleskopas, kurio židinys buvo ne optinėje ašyje. Teleskopą nuo Žemės atspindėtos šviesos saugojo dviejų sluoksnių nepermatomas apdangalas. Teleskopo veidrodžio atspindėta šviesa patekdavo į kamerą, kurioje praeidavo per dioptrinį objektyvą ir patekdavo į židinio dėžutę su keturiais CCD jutikliais. Jutiklius nuo išorinės spinduliuotės saugojo 10 mm storio aliuminio sienelės. Teleskopo regėjimo laukas buvo 2,7° × 3,05°. CCD pikselio dydis – 2,32 kampinės sekundės. CCD jutikliai buvo šaldomi iki –40 °C. Du CCD jutikliai buvo skirti egzoplanetų paieškai, o kiti du – asteroseisminiams stebėjimams.
CoRoT kosminis teleskopas (dailininko piešinys)
Stebėjimai ir atradimai
Kadangi teleskopas stebėjo statmenai savo orbitos plokštumai, Žemė jam netrukdė stebėti, todėl ta pačia kryptimi buvo galima stebėti nepertraukiamai iki 150 dienų. Šie stebėjimų periodai buvo vadinami ilgosiomis sekomis ir puikiai tiko mažesnių egzoplanetų su ilgu orbitiniu periodu paieškai. Tarp dviejų ilgųjų sekų CoRoT teleskopas stebėjo kelių savaičių trukmės trumpąsias sekas kituose dangaus laukuose. Trùmposios sẽkos buvo skirtos ištirti kuo daugiau kintamo šviesio žvaigždžių.
Po to, kai 2009 03 sugedo pirmasis duomenų apdorojimo blokas, stebėjimų strategija buvo pakeista ir kiekvienas stebėjimų laukas buvo stebimas po 3 mėn., optimizuojant stebimų žvaigždžių skaičių ir paieškos efektyvumą.
Pradžioje buvo tikimasi, kad CoRoT teleskopas galės aptikti tik dideles egzoplanetas, kurios yra bent kelis kartus didesnės už Žemę. Šis teleskopas nebuvo kurtas gyvybei tinkamų egzoplanetų paieškai. Tačiau atlikus pirmuosius stebėjimus paaiškėjo, kad CoRoT instrumentų tikslumas yra gerokai didesnis, nei buvo prognozuota, todėl CoRoT galėjo atrasti net ir Žemės dydžio egzoplanetas, skriejančias mažomis orbitomis aplink mažas žvaigždes.
CoRoT t. p. stebėjo su žvaigždžių pulsacijomis susijusius šviesos kitimus. Asteroseismologai šiuos stebėjimus naudojo žvaigždžių masei, amžiui ir cheminei sudėčiai nustatyti. Taip buvo atrastos Saulės tipo pulsacijos žvaigždėse, kuriose anksčiau tokių pulsacijų nebuvo stebėta. T. p. radialinės pulsacijos raudonosiose milžinėse, Saulės tipo pulsacijos masyviose žvaigždėse, šimtai dažnių δ Scuti žvaigždėse, įspūdingas Be (emisinių B spektrinio tipo) žvaigždžių pulsacijų dažnių spektro kitimas dėl vandenilio masės išsiveržimo, pirmą kartą buvo aptiktas SPB (lėtai pulsuojančių B spektrinio tipo) žvaigždžių gravitacijos nulemtas pulsacijų netolygus išsidėstymas periodų spektre. Šie rezultatai atvėrė naujas galimybes geriau suvokti žvaigždžių ir galaktikų fiziką.
Iš pradžių planuota, kad teleskopas veiks 2,5 m., tačiau stebėjimai juo vykdyti iki 2013. 2012 11 02 įvyko CoRoT kompiuterio gedimas, dėl kurio buvo neįmanoma gauti jokių duomenų iš teleskopo. Nepavykus gedimo pašalinti, 2013 06 24 buvo paskelbta, kad CoRoT veikla yra nutraukiama. Teleskopas buvo nuleistas į žemesnę orbitą ir sudegė Žemės atmosferoje.
3203