Cortaillod kultūra (Kortajò kultūrà), neolito archeologinė kultūra.
Buvo paplitusi 3800–2500 pr. Kr. dabartinėje Šiaurės vakarų Šveicarijos ir Rytų Prancūzijos teritorijoje. Pavadinta pagal radinius prie Cortaillod miestelio (Neuchâtelio ežero vakariniame krante, Šveicarija). Ši kultūra susiklostė iš Chassey kultūros ir vietinių kultūrų. Cortaillodo kultūrai būdingi tamsios spalvos poliruoti, dažniausiai neornamentuoti, šiek tiek profiliuoti apskritadugniai indai ir elnio rago dirbiniai, puošti geometriniais ornamentais. Šveicarijos teritorijoje gyvenvietės daugiausia kurtos ežerų pakrantėse, žmonės gyveno ant polių statytuose stulpiniuose stačiakampiuose būstuose; rasta gyvenviečių, aptvertų daugiau kaip 2 m aukščio medinėmis tvoromis. Prancūzijos teritorijoje gyventa urvuose arba atvirose gyvenvietėse.
Cortaillodo kultūros žmonės vertėsi medžiokle ir žvejyba, augino javus, laikė naminius gyvulius, veisė sodus (dažniausiai sodino obelis). Naudojo daugiausia titnaginius ir raginius medinius įrankius; rasta titnaginių gremžtukų, grandukų, strėlių antgalių, raginių žeberklų ir iečių antgalių, medinis samtis. Kultūros ankstyvesnio laikotarpio keramikai būdinga plonasieniai indai, vėlyvesnio – puošni inkrustacija. Šios kultūros veikiama susiklostė Lagozzos kultūra.