Coulomb’o dėsnis

Coulomb’o dėsnis (Kulòno dsnis), dėsnis, kuris teigia, kad elektrostatinės sąveikos jėga tarp dviejų taškinių elektros krūvių q₁ ir q₂, esančių vakuume, tiesiai proporcinga šių krūvių sandaugai ir atvirkščiai proporcinga atstumo tarp jų r₁₂ (r₂₁) kvadratui. Veikia išilgai juos jungiančios tiesės: $F_{12}=k\frac{q_1{q}_2}{r_{12}^2}\frac{r_{12}}{r_{12}}$; $F_{21}=k\frac{q_1{q}_2}{r_{21}^2}\frac{r_{21}}{r_{21}}$; čia F₁₂ – jėga, kuria krūvis q₁ veikia krūvį q₂, F₂₁ – jėga, kuria krūvis q₂ veikia krūvį q₁, $\frac{r_{12}}{|r_{12}|}$ – vienetinis vektorius, nukreiptas iš q₁ į q₂, $\frac{r_{21}}{r_{21}}$ – iš q₂ į q₁. Coulomb’o dėsnio proporcingumo koeficientas k priklauso nuo vienetų sistemos: SI k = 1/(4πε₀) = 9 · 10⁹ N · m² / C², ε₀ – elektrinė konstanta (vakuumo dielektrinė skvarba). Vienarūšiai krūviai (teigiamieji ar neigiamieji) vienas kitą stumia (F_{12, 21} > 0), įvairiarūšiai (q₁ > 0, q₂ < 0 arba q₁ < 0, q₂ > 0) – traukia (F_{12, 21} < 0). Jei taškiniai krūviai yra vienalyčiame begaliniame dujiniame ar skystajame dielektrike, tai k = $\frac{1}{4\mathrm{\pi }{\epsilon }_0{\epsilon }_r}=\frac{1}{4\mathrm{\pi }\epsilon }$; čia ε – terpės dielektrinė skvarba. Jei atstumas tarp krūvių mažesnis kaip 10^–15, Coulomb’o dėsnis negalioja. Savo išrastomis sukamosiomis svarstyklėmis elektrostatinės sąveikos jėgą išmatavo ir Coulomb’o dėsnį 1785 suformulavo Ch. A. de Coulomb’as, 1788 šį dėsnį jis apibendrino taškiniams magnetiniams poliams.