COVID-19 vakcinà, vakcina nuo COVID-19 sukėlėjo – SŪRS-CoV-2 viruso. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, iki 2022 01 01 pasaulyje buvo patvirtinta daugiau kaip 290 mln. COVID‑19 (SŪRS-CoV-2 sukeltos ligos) atvejų ir daugiau kaip 5 mln. mirčių. Vakcina nuo COVID-19 laikoma svarbiausiu veiksniu, galinčiu sumažinti užsikrėtimo riziką ir mirčių skaičių.
Vakcina imituoja SŪRS-CoV-2 virusą arba atskirus jo komponentus, bet nesukelia infekcinės ligos. Jos paskirtis – sukelti imuninį atsaką į virusą, aktyvinant įgyto imuniteto ląsteles – B ir T limfocitus ir skatinant atminties B ir T limfocitų susidarymą. B limfocitai užtikrina vadinamąjį humoralinį imunitetą – jie gamina antikūnus, kurie neutralizuoja (nukenksmina) virusą, sutrukdydami jam patekti į ląsteles. T limfocitai užtikrina ląstelinį imunitetą virusui. T limfocitų yra 2 didelės, funkciškai skirtingos populiacijos. Citotoksiniai T limfocitai (CTL, CD8 + T limfocitai) atpažįsta ir sunaikina virusu užkrėstas ląsteles. T helperiai (CD4 + T limfocitai) aktyvina daugelį imuninės sistemos ląstelių, skatina atminties CTL ir atminties B limfocitų sudarymą. Po skiepijimo susidarę atminties B ir T limfocitai greitai aktyvinami ir nukenksmina virusą, jei jis patenka į žmogaus organizmą, taip apsaugodami nuo COVID-19 arba sunkių šios ligos komplikacijų.
COVID-19 vakcina
Paskiepijus daugiau kaip 70 % populiacijos susiformuoja kolektyvinis imunitetas ir sustabdomas ligos sukėlėjo plitimas visuomenėje, todėl nuo ligos apsaugomi ne tik paskiepytieji, bet užsikrėtimo rizika sumažėja ir nepaskiepytiems asmenims.
Kūrimas ir registracija
Vakcinos nuo COVID-19 sukėlėjo įvairiose šalyse buvo pradėtos kurti iš karto po to, kai 2020 01 11 buvo paskelbti šio viruso genomo duomenys. Į vakcinų kūrimo procesą įsitraukė stambiausios farmacijos įmonės, susibūrė gamybiniai konsorciumai, tam buvo skirtas didelis finansavimas iš privačių ir valstybinių fondų. 2020 03 16 prasidėjo pirmųjų vakcinų kandidačių klinikiniai tyrimai.
Vakcinų kandidačių saugumo ir efektyvumo tyrimai apima keletą etapų. Pirmiausia atliekami ikiklinikiniai tyrimai naudojant gyvūnų modelius. Jų metu tiriamas vakcinų kandidačių saugumas, parenkamos galimos vakcinos dozės. Po to atliekami 1, 2 ir 3 fazės klinikiniai tyrimai, į kuriuos įtraukiamas skirtingas savanorių skaičius – nuo keliasdešimt asmenų 1 fazės tyrime iki keliasdešimt tūkstančių asmenų 3 fazės tyrime. 3 fazės tyrimai vykdomi skirtingose šalyse ir apima skirtingo amžiaus tiriamųjų grupes. Atlikus 3 fazės klinikinius tyrimus, pradedamas vakcinos registracijos procesas.
Pasaulyje iki 2021 01 30 buvo sukurtos 292 vakcinos kandidatės, iš jų 70 vakcinų kandidačių buvo klinikinių tyrimų etape.
Iki 2021 01 30 Europos Komisija užregistravo 3 gamintojų – Pfizer / BioNTech, Moderna ir AstraZeneca – vakcinas nuo COVID-19. Tai padaryta gavus Europos vaistų agentūros išvadas apie jų saugumą ir veiksmingumą. Šioms 3 vakcinoms suteikta sąlyginė autorizacija, leidžianti platinti jas Europos Sąjungos šalyse, jos pradėtos naudoti masiniam skiepijimui. Vėliau (2021 03 11) buvo užregistruota Janssen ir Johnson & Johnson gamintojų sukurta vakcina, dar vėliau (2021 12 20) sąlyginė autorizacija buvo suteikta Novavax gamintojo sukurtai subvienetinei vakcinai Nuvaxovid.
1
Europos Komisija siekė diversifikuoti vakcinų įsigijimo procesą, kad būtų sumažintos su vakcinų gamyba ir tiekimu susijusios rizikos. Iki 2021 01 30 Europos Komisija sudarė sutartis su 6 gamintojais dėl vakcinų tiekimo. Pagal šias sutartis Europos Sąjungos šalims buvo numatyta pateikti 2,3 mlrd. vakcinų dozių. Europos Komisija derėjosi dar su 2 vakcinų gamintojais – Novavax ir Valneva dėl atitinkamai 200 mln. ir 60 mln. vakcinų dozių įsigyjimo.
Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys, laikėsi bendros vakcinų įsigijimo strategijos. Dauguma vakcinų šalims narėms buvo paskirstomos pagal gyventojų skaičių (pro rata principu).
Iki 2021 01 30 Izraelyje bent pirmąja vakcinos doze buvo paskiepyta 34,5 % populiacijos. Iki 2022 01 01 pasaulyje buvo suleista daugiau kaip 8,5 mlrd. vakcinų nuo COVID-19 dozių.
Kūrimo technologijos
Vakcinoms nuo COVID-19 kurti naudojamos skirtingos technologijos. Tradicinių vakcinų sudėtyje yra nukenksmintas (inaktyvuotas) SŪRS-CoV-2 virusas. Kitas vakcinų tipas yra subvienetinės vakcinos. Jų sudėtyje yra rekombinantinis (sukurtas genų inžinerijos metodais) viruso antigenas, kuris sukelia apsauginį imuninį atsaką ir neutralizuojančių antikūnų susidarymą, – S baltymą (angl. spike). Naujoviški vakcinų tipai yra tokie, kurių sudėtyje yra genetinė medžiaga, koduojanti SŪRS-CoV-2 antigeną – S baltymą. Tai informacinės RNR (iRNR) pagrindu sukurtos vakcinos ir adenovirusų pagrindu sukurtos vakcinos. Iki 2022 01 01 Europos Sąjungos šalyse buvo registruotos 4 tokio tipo vakcinos.
iRNR pagrindu sukurtos vakcinos
Šių vakcinų aktyviąją medžiagą sudaro informacinė ribonukleorūgštis (iRNR, angl messenger RNA, mRNA), kuri koduoja viruso antigeną – S baltymą. Suleidus vakciną iRNR patenka į ląsteles, kuriose sintetinamas viruso S baltymas. Kaip ir kitų ląstelės baltymų, S baltymo biosintezė vyksta ląstelės citoplazmoje dalyvaujant ribosomoms. Paskiepyto asmens ląstelėse pagamintas viruso S baltymas sukelia imuninį atsaką, o pati iRNR ląstelėse greitai suyra. Ši technologija vakcinoms kurti buvo išbandyta dar 2005. Iki 2020 buvo sukurtos ir 1–2 fazės klinikiniuose tyrimuose išbandytos vakcinos kandidatės nuo pasiutligės, gripo, Zikos virusų. Prasidėjusi COVID-19 pandemija paskatino šios technologijos sparčią raidą. Atlikti didelio masto klinikiniai tyrimai patvirtino sukurtų COVID-19 vakcinų veiksmingumą – jis siekia 94–95 %.
Vakcinų sudėtyje yra sintetinė iRNR molekulė. Jos gamybos procese nenaudojamos nei žmogaus, nei gyvūnų ląstelės. Vakcinose naudojama iRNR molekulė negali paveikti paskiepyto žmogaus genomo ir jo pakeisti, nes iRNR nepatenka į ląstelės branduolį, kur saugoma žmogaus DNR. Kad geriau patektų į ląsteles ir būtų stabilesnė, vakcinų sudėtyje esanti iRNR molekulė yra supakuojama į lipidinį apvalkalą. Kad efektyviau vyktų S baltymo biosintezė ir iRNR molekulė nesukeltų per stiprios ląstelių aktyvacijos, kuriant iRNR naudojami modifikuoti nukleotidai.
Pirmoji Europos Komisijos 2020 12 23 registruota iRNR vakcina nuo COVID-19 buvo Pfizer ir BioNTech įmonių sukurta vakcina Comirnaty. Šios vakcinos 3 fazės klinikiniai tyrimai, kuriuose dalyvavo apie 44 000 suaugusių asmenų, patvirtino, kad vakcinos veiksmingumas siekia 95 %. Vakcina turi būti gabenama ir saugoma –70 °C temperatūroje. Pirminei vakcinacijai rekomenduojamos 2 vakcinos dozės, antroji dozė suleidžiama praėjus 21 d. po pirmosios dozės. Iki 2021 pabaigos buvo pagaminta 2,5 mlrd. vakcinos dozių.
Kita Europos Komisijos 2021 01 06 registruota tokio tipo vakcina yra Moderna įmonės sukurta vakcina Spikevax, kurios veiksmingumas klinikinių tyrimų metu siekė 94,5 %. Šios vakcinos 3 fazės klinikiniuose tyrimuose dalyvavo apie 28 000 suaugusių asmenų. Vakcina gali būti saugoma iki 30 d. 2–8 °C temperatūroje arba iki 4 mėn. −20 °C temperatūroje. Pirminei vakcinacijai rekomenduojamos 2 vakcinos dozės, antroji dozė suleidžiama praėjus 28 d. po pirmosios dozės.
Adenovirusų pagrindu sukurtos vakcinos
Šių vakcinų sudėtyje yra žmogui nepavojingi DNR virusai – adenovirusai, kurie naudojami kaip nešikliai (vektoriai) DNR sekai, koduojančiai SŪRS-CoV-2 antigeną – S baltymą. Adenovirusai yra modifikuoti, kad negalėtų daugintis žmogaus organizme. Suleidus vakciną, adenovirusas patenka į ląsteles ir jose sintetinamas viruso S baltymas, kuris sukelia imuninį atsaką.
Pirmoji Europos Komisijos 2021 01 29 registruota adenovirusų pagrindu sukurta vakcina nuo COVID-19 buvo AstraZeneca įmonės ir Oksfordo universiteto sukurta vakcina Vaxzevria. Šios vakcinos sudėtyje yra modifikuotas šimpanzių adenovirusas ECC-201 su įterptu SŪRS-CoV-2 S baltymo genu. Kadangi adenovirusai plačiai paplitę, dauguma žmonių turi jiems imunitetą, o tai gali sumažinti vakcinos efektyvumą. Siekiant to išvengti vakcinos kūrimui buvo panaudotas beždžionių adenovirusas. Vakcinos 3 fazės klinikiniai tyrimai, kuriuose dalyvavo apie 24 000 suaugusių asmenų, patvirtino, kad vakcinos veiksmingumas siekia 60 %. Dauguma tiriamųjų buvo 18–55 m. amžiaus. Vakcina saugoma 2–8 °C temperatūroje. Rekomenduojamos 2 vakcinos dozės, antroji dozė suleidžiama praėjus 4–12 savaičių po pirmosios dozės.
2021 03 11 Europos Komisija registravo Janssen ir Johnson & Johnson sukurtą tokio paties tipo vakciną nuo COVID-19. Skiepijant naudojama viena jos dozė.
Dar viena adenovirusų pagrindu sukurta vakcina yra Sputnik V. Ji sukurta Rusijos Gamalėjos epidemiologijos ir mikrobiologijos mokslinių tyrimų institute ir 2020 08 11 registruota Rusijos sveikatos apsaugos ministerijos, atlikus 1–2 fazės klinikinius tyrimus, kuriuose dalyvavo 76 tiriamieji. Šios vakcinos sudėtyje yra modifikuoti žmogaus adenovirusai – Ad26 ir Ad5 – su įterptu SŪRS-CoV-2 S baltymo genu. Skiepijant naudojamos 2 vakcinos dozės: pirmojoje dozėje yra modifikuotas Ad26 virusas, o antrojoje, kuri suleidžiama po 21 d. – modifikuotas Ad5 virusas.
Baltyminės (subvienetinės) vakcinos
Šių vakcinų sudėtyje yra SŪRS-CoV-2 rekombinantinis S baltymas, sukurtas genų inžinerijos metodais. S baltymas naudojamas kartu su adjuvantais, kurie sustiprina imuninį atsaką. Tokio tipo vakcinos kuriamos ir naudojamos nuo 1986, kai buvo sukurta pirmoji rekombinantinė vakcina nuo hepatito B viruso.
Pirmoji subvienetinė (baltyminė) rekombinantinė COVID-19 vakcina, 2021 12 20 užregistruota Europos vaistų agentūros, yra įmonės Novavax sukurta vakcina Nuvaxovid. Jos sudėtyje yra SŪRS-CoV-2 S baltymas, gautas vabzdžių ląstelių ir bakulovirusų raiškos sistemoje, bei lipidinės kilmės adjuvantas Matrix-M1, formuojantis nanodaleles. Paskelbta, kad 3 fazės klinikiniai tyrimai, kuriuose dalyvavo apie 49 000 savanorių, patvirtino 89 % vakcinos veiksmingumą. Vakcina gali būti saugoma 2–8 °C temperatūroje.
Nukenksminto viruso pagrindu sukurtos vakcinos
Kuriant šias vakcinas SŪRS-CoV-2 virusas auginamas (kultivuojamas) ląstelių kultūrose, iš jų išgryninamas ir vėliau nukenksminamas (inaktyvuojamas) veikiant karščiu arba formaldehidu. Vakcinų sudėtyje yra adjuvantai. Tokio tipo vakcinos buvo sukurtos ir registruotos Kinijoje ir Indijoje.
Nukenksmintos (inaktyvuotos) vakcinos pavyzdys yra CoronaVac, sukurta Kinijos biofarmacinės įmonės Sinovac. Šios vakcinos 3 fazės klinikiniai tyrimai buvo atlikti Brazilijoje, Čilėje, Indonezijoje, Turkijoje, juose dalyvavo apie 12 500 savanorių (18–59 m. amžiaus). 2021 01 12 buvo paskelbta, kad šios vakcinos veiksmingumas siekia 50.4 %. Sutartis dėl šios vakcinos įsigijimo su Sinovac įmone sudarė keletas Pietų Amerikos valstybių, Ukraina ir kitos šalys. Ši vakcina 2021 01 13 buvo registruota Turkijoje, iki 2021 01 22 šioje šalyje buvo paskiepyta daugiau nei 1 mln. gyventojų.
Europoje kuriama ir išbandoma klinikiniuose tyrimuose įmonės Valneva sukurta vakcina kandidatė VLA2001. Jos sudėtyje yra inaktyvuotas SŪRS-CoV-2 kartu su 2 adjuvantais – aliuminiu ir CpG1018. Vakcina kandidatė gali būti saugoma 2–8 °C temperatūroje.
774
-covid vakcina; -comirnaty; -sputnik V; -vakcina sputnik; - vakcina comirnaty; -Nuvaxovid; -Vaxzevria