Credo, trečioji nekintamoji mišių dalis, giedama po Evangelijos skaitinio ir pamokslo. Credo kaip giesmę į mišias įtraukė 798 Aacheno bažnytinis susirinkimas, kurio nutarimas galiojo tik Frankų teritorijoje. Giedota maždaug toje pat mišių vietoje kaip ir dabar (tarp Evangelijos skaitinio ir ofertorijaus). Į Romos Bažnyčios mišių kanoną Credo tik 1014 galutinai įtraukė popiežius Benediktas VIII. Seniausia lotyniška Credo melodija laikoma grigališkoji Credo I pagal Vatikano redakciją (vadinama autentiška), sukurta ar perdirbta, kaip manoma, maždaug 11 amžiuje. Iki 19 a. buvo sukurta daugiau kaip 700 naujų Credo melodijų, dauguma jų užrašyta italų, lenkų ir vokiečių šaltiniuose.
Daugiabalses Credo giesmes imta kurti 14 a., vėliau nei kitas nekintamąsias mišių dalis. Credo buvo pirmosiose ciklinėse daugiabalsėse mišiose – G. de Machaut Messe de Notre Dame (1364). 15 a., galutinai įsitvirtinus penkiadaliam daugiabalsių mišių ciklui, Credo tapo neatskiriama jo dalimi. Credo plėtotė buvo susijusi su šio ciklo muzikine raida. Iki 19 a. buvo giedama ir savarankiškos dvibalsės arba tribalsės Credo giesmės.
Credo giesmės kurtos ir Lietuvoje. 17 a. pirmos pusės rankraštiniame giesmyne Liber continens… (saugomas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje) užrašytas ir Patrem żmudskie (Žemaitiškas credo). 1760 Gardine parašytame giesmyne Clavis coeli, kuris buvo naudojamas Vilniaus bernardinų, yra ir vienbalsės Vilniaus mišios (Missa Vilnensis) su mišriu Credo (vienbalsė giesmė su viena tribalse padala).
2752