Cro-Magnono žmonės (Kro Manjòno žmónės; Homo sapiens sapiens), kromanjoniẽčiai, Europos vėlyvojo paleolito žmonių grupė. 1868 Cro‑Magnono žmogaus griaučių liekanų rasta Cro‑Magnono oloje, Dordogne’ės upės slėnyje (Pietų Prancūzija). Vėliau panašių radinių rasta kitose vietose: Prancūzijoje (Combe Capelle, Solutré, Grimaldi), Ispanijoje, Vokietijoje, Čekijoje (Předmostì, Brno, Dolnì Věstonice); iki 2001 buvo žinoma apie 90 individų. Nuo ankstesnių iškastinių žmonių (neandertaliečių) skyrėsi aukštesne smegenine, ne tokiu ryškiu kaukolės antakių lanku, mažesniu veidu, mažesniais priekiniais dantimis, atsikišusiu smakru, gracilesniais griaučiais, todėl yra artimesni dabartiniams žmonėms. Vyrai buvo vidutinio, moterys – kiek žemesnio už dabartinį vidurkį ūgio. Cro‑Magnono žmonės gyveno nedidelėmis grupėmis atšiauraus to meto Europos klimato sąlygomis (Würmo ledynmečiu). Jų populiacijoms būdingas didelis mirštamumas (mažiau kaip 50 % gimusiųjų sulaukdavo 20 m., tik 12 % gyvendavo daugiau kaip 40 metų). Cro‑Magnono žmonės siejami su Aurignaco kultūra. Daugumos dabartinių tyrinėtojų nuomone, staigų neandertaliečių ir jų Moustier kultūros išnykimą nulėmė Cro‑Magnono žmonių ir Aurignaco kultūros konkurencija.
1390