cukriniai runkeliai

cukrniai ruñkeliai (Beta vulgaris var. altissima), balandinių (Chenopodiaceae) šeimos kultūriniai augalai, gauti iš sukryžmintų lapinių ir šakniavaisinių runkelių. Dvimečiai augalai. Pirmaisiais metais išaugina šakniavaisius, antraisiais – stiebus ir sėklas. Auginami dėl šakniavaisių. Šakniavaisis 300–600 g ir didesnės masės, kūgiškas, baltas, sultingas. Sudarytas iš galvutės (kerpės), kaklelio ir tikrosios šaknies. Galvutė – sutrumpėjęs paviršiuje esantis stiebas su lapais ir žiedpumpuriais, kaklelis yra tarpinė dalis tarp galvutės ir pagrindinės šaknies. Tikroji šaknis sudaro 65–80 % užaugusio šakniavaisio ilgio. Turi 14–20 % sacharozės, 4–5 % celiuliozės, 1–1,5 % azotinių medžiagų, 0,6–0,8 % mineralinių medžiagų.

cukriniai runkeliai

Panaudojimas

Cukrinių runkelių šakniavaisiai yra cukraus gamybos žaliava (iš jų pagaminama apie 30 % pasaulinės cukraus produkcijos). Cukrinių runkelių šaknys, lapai, cukraus gamybos atliekos (išspaudos, melasa) – vertingas pašaras. Melasa – farmacijos, maisto pramonės žaliava.

Auginimas ir priežiūra

cukrinių runkelių laukas

Daugiausia cukrinių runkelių augina Rusija, Ukraina, Jungtinės Amerikos Valstijos, Vokietija, Prancūzija, Lenkija, Italija. Auginamos vienasėklės cukrinių runkelių veislės. Tinkamiausias priešsėlis – žiemkenčiai. Vegetacijos laikotarpis pirmaisiais metais 160–170, antraisiais (sėklojų) – 100–125 dienos. Sėjama eilutėmis kas 15–18 cm 2–3 cm gylyje. Tarpueilių plotis – 45–50 centimetrų. Optimalus augalų skaičius – 85 000 hektarui. Į tą pačią vietą sėjami po 2–3 metų. Tręšiama organinėmis ir mineralinėmis trąšomis. Organinėmis, fosforo ir kalio trąšomis tręšiama iš rudens, azoto – pavasarį, boro – prieš sėją ar purškiami augalai. Pasėliai purškiami herbicidais, kartais purenami tarpueiliai. Derlius nuimamas rugsėjo pabaigoje–spalio mėnesį cukrinių runkelių kombainais.

cukrinių runkelių derliaus nuėmimas

Ligos

Pavojingiausios ligos – sausasis vidurinių lapų puvinys, daigų juodšaknė, lapų rudmargė, baltuliai.

Istorija

Auginti cukrinius runkelius pradėta 18 a. pabaigoje, kai A. S. Marggrafas juose rado (1747) sacharozės, o F. K. Achardas (abu Vokietija) 18 a. antroje pusėje padidino jų cukringumą. Pirmieji cukraus fabrikai pastatyti 1801–02 Vokietijoje ir Rusijoje. Cukrinių runkelių plitimą Europoje paspartino Napoleono I 1806 įvesta kontinentinė blokada (dauguma Europos šalių negalėjo įsivežti cukranendrių cukraus iš Jungtinės Karalystės kolonijų).

Lietuvoje

Lietuvoje cukriniai runkeliai pradėta auginti 19 a. pradžioje. Daugiau auginama nuo 1927, įkūrus Cukrinių runkelių auginimo draugiją, ir ypač nuo 1931, pastačius Marijampolės cukraus fabriką. Sėkla pradėta auginti 1935. Cukrinių runkelių selekcija vykdyta 1933–72. 21 a. pradžioje sėjama Vakarų Europos sėklininkystės bendrovių veislių sėkla. Cukriniai runkeliai daugiausia auginami Kėdainių, Panevėžio, Marijampolės, Vilkaviškio, Šiaulių, Joniškio rojonų savivaldybių teritorijoje. Cukrinių runkelių pasėlių plotas ir derlius parodytas lentelėje. Nacionaliniame augalų veislių sąraše 2023 įrašytos 88 cukrinių runkelių veislės.

cukrinių runkelių derlius

1

761

-cukrinis runkelis; -runkelis; -runkeliai; -Beta vulgaris var. altissima