cukrnis diabètas (diabetes mellitus), cukrãligė, liga, kurią sukelia angliavandenių apykaitos sutrikimai, lemiantys gliukozės kiekio kraujuje padidėjimą (hiperglikemiją). Pasaulyje cukriniu diabetu sirgo (2021) apie 537 milijonus žmonių. Lietuvoje registruota (2021) daugiau kaip 187 tūkstančiai sergančiųjų cukriniu diabetu, iš jų daugiau kaip 900 sergančių vaikų.
Tipai
Skiriamos trys grupės: pirminis cukrinis diabetas, antrinis cukrinis diabetas ir tolerancijos gliukozei sutrikimas. Pirminis cukrinis diabetas būna nuo insulino priklausomas (I tipo) cukrinis diabetas, nuo insulino nepriklausomas (II tipo) cukrinis diabetas ir gestacinis cukrinis diabetas.
mėlynas ratas – pasaulinis diabeto simbolis
Susirgti pirminiu cukriniu diabetu turi įtakos paveldimas polinkis (I tipo diabetikų šeimose yra apie 20 % sergančių šia liga). Manoma, kad I tipo cukrinis diabetas yra autoimuninė liga – autoimuninis kasos uždegimas. Jį gali paskatinti virusinė infekcija. Autoantikūniai suardo kasos Langerhanso salelių β ląsteles ir sukelia absoliutų insulino trūkumą. I tipo cukriniu diabetu susergama vaikystėje arba jaunystėje. II tipo cukriniu diabetu daugiausia serga nutukę, vyresni kaip 40 metų žmonės. Būdinga sutrikusi insulino sekrecija (dėl persivalgymo padidėjusi insulino koncentracija mažina insulino receptorių kiekį, o kartu ir insulino veikimą) ir susilpnėjęs insulino poveikis (dėl insulino receptorių defekto, sukeliančio atsparumą insulinui). Šio tipo diabetas dažnai nustatomas tyrimo metu radus padidėjusią gliukozės koncentraciją kraujuje. Gestacinis cukrinis diabetas – tai angliavandenių apykaitos sutrikimas nėštumo metu; labai padidina nėštumo komplikacijų riziką. Antrinį cukrinį diabetą sukelia ligos, kurios pažeidžia kasos audinį (lėtinio pankreatito, hemochromatozės), kasos pašalinimo, endokrininių ligų (posmegeninės liaukos navikų), kurioms būdinga padidėjusi hormonų, pasižyminčių insulinui priešingu poveikiu, gamyba, dėl kai kurių vaistų (pvz., gliukokortikoidų) vartojimo.
Tolerancijos gliukozei sutrikimas yra būklė, kuri nustatoma atlikus gliukozės tolerancijos testą (nevalgius gliukozės koncentracija kraujuje yra normali), tokiems žmonėms yra padidėjusi rizika susirgti II tipo cukriniu diabetu. Dėl cukrinio diabeto atsiranda absoliutus ar santykinis insulino trūkumas, ląstelės negali pasisavinti gliukozės. Kraujuje padidėjus gliukozės koncentracijai inkstai pradeda išskirti ją su šlapimu. Dėl gliukozės trūkumo ląstelėse sutrinka riebalų, baltymų, dažnai – vandens ir elektrolitų apykaita.
Simptomai
Cukrinio diabeto simptomai reiškiasi priklausomai nuo cukrinio diabeto tipo. I tipo cukrinis diabetas yra palyginti ūmus, jam būdinga silpnumas, nuovargis, kūno masės mažėjimas, pagausėjęs šlapinimasis, troškulys, pykinimas, iš burnos sklindantis acetono kvapas; ligai progresuojant ligonis netenka sąmonės – prasideda diabetinė koma, negydomas ligonis gali mirti. II tipo cukrinis diabetas pradžia neryški, ilgą laiką nebūna jokių negalavimų, ligos simptomai (troškulys, dažnas šlapinimasis, odos niežulys) pasireiškia vėliau. Tinkamai negydant gali atsirasti ūminių (dažniausia sergant I tipo cukriniu diabetu) ir lėtinių (vėlyvųjų) komplikacijų.
Komplikacijos, gydymas
Viena sunkiausių ūminių komplikacijų – diabetinė koma, kuri ištinka, kai organizmui trūksta insulino (ligonis laiku nesusileidžia insulino, riebiai pavalgo, suserga kita sunkia liga) ir dėl to sutrikus riebalų apykaitai kaupiasi nuodingi tarpiniai produktai (ketoninės medžiagos). Kai kraujuje labai sumažėja cukraus (sunkiai fiziškai dirbant, ilgai vemiant, perdozavus insulino arba susileidus jo normalų kiekį, bet laiku nepavalgius), gali prasidėti hipoglikeminė koma – atsiranda silpnumas, krečia šaltis, ligonis pasidaro irzlus, vėliau netenka sąmonės. Dažniau pasitaiko vėlyvųjų cukrinio diabeto komplikacijų, kurių priežastis yra kraujagyslių pažeidimas. Dėl didžiųjų kraujagyslių pakenkimo atsiranda koronarinė širdies liga (miokardo infarktas), smegenų arterijų stenozė (insultas), periferinių arterijų obliteruojantis endarteritas (galūnių gangrena). Pažeidus smulkiąsias kraujagysles vystosi nefropatija (inkstų nepakankamumas), tinklainės pakenkimas (apakimas), neuropatija (jutimų sutrikimas galūnėse, neskausmingos opos pėdose dėl nepakankamai prižiūrimų kojų). Sergantysis turi laikytis dietos, mankštintis, palaikyti optimalią kūno masę, vartoti gydytojo paskirtus antidiabetinius vaistus.
Prediabetas
Prediabetas atsiranda, kai gliukozės kiekis kraujuje yra didesnis nei įprastai, bet nepakankamai aukštas, kad jį būtų galima priskirti cukriniam diabetui. Organizmui kyla problemų gaminant ir (arba) perdirbant insuliną, todėl kraujuje kaupiasi gliukozė. Ši būklė dar kartais vadinama ribiniu diabetu, ir tai yra įspėjamasis ženklas, kad artėja labai rimta liga. Prediabetas paprastai neturi jokių specifinių simptomų. Padidėjusį kiekį kraujuje gydytojas diagnozuoja atlikus kraujo tyrimą.
Pasaulinė diabeto diena
Tarptautinės diabeto federacijos ir Pasaulio sveikatos organizacijos siūlymu nuo 1991 kasmet lapkričio 14 minima Pasaulinė diabeto diena. Ji minima per kanadiečio F. G. Bantingo gimtadienį. Jis kartu su J. Makleodu atrado būdą insulinui gaminti. Bantingą ieškoti vaistų nuo diabeto paskatino jo vaikystės draugo mirtis nuo šios ligos. 1922 Bantingas pirmą kartą išgelbėjo diabetu sergantį keturiolikmetį, suleisdamas jam insulino.