Cushingo sindromas
Cushingo sindromas (Kùšingo sindròmas), grupė simptomų, atsiradusių dėl ilgą laiką padidėjusios gliukokortikoidų (kortizolio) koncentracijos kraujuje. Priežastys: antinksčių žievės, rečiau – kitų vidaus organų navikas; hipofizės navikas, gaminantis adrenokortikotropinį hormoną, kuris skatina hormono kortizolio išsiskyrimą iš antinksčių ir sukelia Cushingo ligą; ilgalaikis gydymas sisteminio poveikio gliukokortikoidais. Ligoniui padidėja arterinis kraujospūdis, kraujuje pagausėja cukraus (hiperglikemija), natrio, sumažėja kalio, vystosi osteoporozė, ligonis netolygiai nutunka (daugiausia veidas, kaklas, krūtinė, pilvo viršus), jo oda tampa sausa, veidas raudonas ir apskritas. Vaikui lėtėja augimas, moteriai želia barzda ir ūsai (hirsutizmas), retėja galvos plaukai, sutrinka menstruacinis ciklas, vyrui sumažėja lytinis potraukis ir lytinis pajėgumas. Ligonį vargina bendras silpnumas, troškulys, jam skauda galvą, nugarą, galūnes, ant veido, krūtinės, nugaros atsiranda spuogų. Ant pilvo, krūtų, šlaunų vidinio paviršiaus susidaro balkšvi įsitempusios odos ruožai, kurie ilgainiui tamsėja. Dažnai ligonis tampa irzlus, abejingas aplinkai, pablogėja atmintis, daugumai nusilpsta galūnių raumenys, kai kurie suserga cukriniu diabetu. Gydymas priklauso nuo priežasties, sukėlusios Cushingo sindromą: vaistai, jonizuojančioji spinduliuotė, kartais operuojama.
2271