Cy Twombly
Cy Twombly
Twombly Cy (Sai, Sajus Tvòmblis), tikr. Edwin Parker Twombly 1928 04 25Lexington (Virdžinijos valstija) 2011 07 05Roma, Jungtinių Amerikos Valstijų tapytojas, skulptorius, fotografas. Vienas žymiausių abstrakčiojo ekspresionizmo atstovų. 1948–49 studijavo Bostono dailės muziejaus mokykloje, 1949–50 – Vašingtono ir Lee universitete Lexingtone (šio universiteto garbės daktaras, 1993), 1950–51 – Meno studentų lygoje Niujorke, 1951–52 – Black Mountaino koledže (Šiaurės Karolina). 1953 tarnavo Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenėje, dirbo kriptografu (tai padarė didelę įtaką jo kūrybai). Nuo 1957 gyveno Italijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, daug keliavo po pasaulį. 1995 Houstone įkurtas C. Twombly muziejus, 2005 – C. Twombly fondas, jo filialai veikia Niujorke, Romoje ir Gaetoje.
Kūryba
C. Twombly kūrybos inspiracijos – siurrealizmas, vadinamasis automatizmas, primityvistų kūryba, Šiaurės Afrikos menas, dadaizmas, kaligrafija, dzen filosofija, abstrakčiojo ekspresionizmo pirmtakų (ypač F. Klineʼo, R. Rauschenbergo) kūryba. Niujorke menininkas išgarsėjo 20 a. 6 dešimtmetyje, suformavęs savitą, minimalistinę abstrakčiojo ekspresionizmo atmainą – vadinamąjį rašymą ant drobės. Didelio formato, baltuose arba monochrominių spalvų C. Twombly paveiksluose laisvai pasklidę tapymo-rašymo brėžiai, linijų, taškų, raidžių, žodžių srautai, kartais – reikšminiai vardai, citatų fragmentai, įrašai. Minimalistinės, nervingo štricho kompozicijos primena išdidintus rankraščio fragmentus, iš sąsiuvinio paraščių perkeltus užrašus ir piešinius; norima sukurti beribiškumo, kintamybės įspūdį.
C. Twombly. Be pavadinimo / Roma, siena (aliejus, emalis, anglis, 1962)
Aliejinę tapybą C. Twombly jungė su kreida, grafitu, vaškinėmis kreidelėmis, pastele, grafiškumą derino su paveikslo paviršiaus nuvalymais, nutrynimais, tuščius plotus – su tiesiai iš tūbelių iššvirkštais dažais, koliažu. Nuo 7 dešimtmečio į paveikslą įkomponuodavo primityvistinį piešinį, geometrinių figūrų simbolius; kartais piešė balta spalva ant juodo fono (Naktinis budėjimas 1966).
Brandžiosios C. Twombly kūrybos vaizdinių pagrindas – senovės graikų mitologija, Egipto, Viduržemio jūros regiono kultūrinės praeities reliktai, supinti su asmeniniais meilės, mirties, laiko slinkties, kasdienybės apmąstymais, elegiškomis intonacijomis (tapybos ciklai Olimpija, Arkadija, abu 1957, Leda ir gulbė, Veneros gimimas, Hiperionas (Keatsui), visi 1962, Devyni diskursai apie Komodą 1963, Senuserto karūnavimas 2000). Kūrė įkvėptas S. Mallarmé, R. M. Rilkeʼs, G. Leopardi ir kitų poetų, japonų haiku, Renesanso meistrų kūrybos. Dažnai nuorodos į tekstus netiesioginės, užfiksuotos paveikslų pavadinimuose arba atlieka vaizdinio epigrafo funkciją, atveria giluminius lingvistinio ir vizualaus mąstymo ryšius. C. Twombly nutapytų vaizdų intelektualus ryšys su poezija (vadinamoji minties tapyba) skiria jo stilių nuo veiksmo tapybos variacijų.
20 a. 8 dešimtmetyje išryškėjo individuali C. Twombly vaizdinių mitologija, tapatybės, seksualumo metaforos (kartais jo kūryba lyginama su F. Clementeʼs). Dailininkas mėgo interpretuoti menininko kūrėjo mitą (tapybos ciklai Apolonas ir menininkas 1975, Hera ir Leandras 1962 ir 1985; piešinių ciklas Anabasis 1983). Vėlyvuoju kūrybos etapu C. Twombly tapė gėlių žiedų motyvus (Vasaros beprotybė 1990, Žydėjimas 2001–08), sureikšmino spalvos skambumą.
C. Twombly sukūrė paveikslų ciklų mitologinio, istorinio peizažo tema (Penkiasdešimt dienų Iliame 1978, Keturi metų laikai 1994), lubų freską Luvre Paryžiuje (2007–08, instaliuota 2010), fotografijų (išsiskiria augalų, gėlių ciklai), koliažų, skulptūrų iš rastų nereikalingų objektų, netvarių medžiagų (dauguma šių kūrinių neišliko), vėliau – iš bronzos ar medžio imituodamas antikinį marmurą (skulptūras nudažydavo baltai: Orfėjas 1979, Žiemos pasažas: Luksoras 1985, Be pavadinimo. Matematinis Ašurbanipalo sapnas 2000–09).
Parodos
20 a. 9 dešimtmetyje atgimus neoekspresionistinėms tendencijoms C. Twombly sulaukė tarptautinio pripažinimo, jo kūryba turėjo didelės įtakos šiuolaikinės tapybos plėtotei. Dalyvavo Venecijos bienalėje (1964, 1980, 1989; 2001 Auksinis liūtas).
Apdovanojimai
Imperatoriškoji premija (1996). Venecijos bienalės Auksinis liūtas (2001). Prancūzijos Garbės legiono ordinas (2010).
2648
-Cy Twombly