d’Alembert’o paradoksas

d’Alembert’o paradoksas (d’Alambèro paradòksas), d’Alembert’o ir Eulerio paradoksas, teigia, kad begalinio idealiojo neklampiojo skysčio, kuriame tolygiai ir tiesiai nesukeldamas sūkurių juda baigtinių matmenų kūnas, pasipriešinimo kūno judėjimui atstojamoji jėga lygi nuliui. d’Alembert’o paradoksą 1744 paskelbė J. Le R. d’Alembert’as, 1745 L. Euleris.