Dagdà, Airijos keltų dievas, mirusiųjų šalies valdovas, žmonijos kūrėjas. Vienas svarbiausių keltų dievų. Airių kalba Dagda – gerasis, geraširdis dievas. Antras jo vardas yra Eochaid Allathair – raitelis, puikus tėvas. Daugiausia apie jį pasakojama sagoje Mūšis prie Mar Tuiredo. Globoja sutartis, įkūnija vaisingumą. Apibūdinamas kaip didelis barzdotas vyras arba milžinas. Dagda turi dvejopo poveikio lazdą (vienu jos galu žudo, kitu atgaivina), neišsenkantį gausybės puodą ir stebuklingą arfą, galinčią valdyti vyrų emocijas ir keisti metų laikus. Trys melodijos (raudų, džiaugsmo ir lopšinė), kurias grojęs Dagda, padėjusios airių muzikinės tradicijos pamatus.
Dagda yra ir garsus karžygys, nors turi ir komiškų bruožų. Sagose pasakojama, kad jis vilki trumpus marškinius, kurie vos dengia pasturgalį ir yra didelis ėdrūnas. Jo žmona – išminties saugotoja Boinės upės deivė Boana. Galijos keltų mitologijoje Dagdą atitinka Sucelas.
2271