Dahomja (fonų k. Dã‑ho‑mé – ant Da pilvo; Dahomey), Abomja, Vakarų Afrikos valstybė, gyvavusi 17–19 a. dabartinio Benino pietinėje dalyje. Sukūrė fonų gentys. Dahomėja kilo iš Abomėjos valstybinio junginio. Šio valdovui Vegbadžai (valdė 1645–85) nukariavus nedidelę gretimą šalį, jos valdovo Da kūnas buvo įmūrytas į statomų Vegbadžos rūmų pamatus, todėl valstybė gavo Dahomėjos vardą.
priėmimas pas Dahomėjos karalių (Franciso Cheshamo raižinys iš Archibaldo Dalzelio knygos The History of Dahomy, išleista 1793 Londone; Niujorko viešoji biblioteka)
Iki 19 a. vidurio buvo viena stipriausių Vakarų Afrikos valstybių, turėjo apie 12–17 tūkst. žmonių kariuomenę. 18–19 a. Dahomėja užkariavo Aladą ir Ouidahą, rengė sėkmingus karinius žygius į jorubų valstybes dabartinėje Nigerijos teritorijoje. Karo belaisviai buvo parduodami europiečiams – 18 a. šalis buvo viena svarbiausių vergų tiekėjų Amerikos rinkai. 18 a. pabaigoje–19 a. pirmoje pusėje vergų prekyba baigėsi, pradėta gaminti ir eksportuoti palmių aliejų; dideles tokių palmių plantacijas, dirbamas vergų, turėjo Dahomėjos valdovai. Šis verslas nebuvo toks pelningas kaip prekyba vergais, todėl šalies ūkis ir galia smuko. 18 a. žymiausi valdovai – Akaba (1685–1708), Agadža (1708–32), Tegbesu (1732–74), Kpengla (1774–89). 1890 dalis krašto (su Porto Novu ir Cotonou) tapo Prancūzijos protektoratu, iki 1894 visa Dahomėja paversta jos kolonija. 1899 ji buvo prijungta prie Prancūzijos Vakarų Afrikos.