dáika (angl. dike – užtvara), magminių intruzinių uolienų kūnas, nedarniai slūgsantis talpinančiose uolienose. Dažniausiai plokštės formos. Daikos storis daug mažesnis už ilgį ir plotį (storis nuo kelių metrų iki kelių kilometrų, ilgis iki kelių šimtų kilometrų). Priešinės sienelės beveik lygiagrečios. Daikos susidaro magmai įsiskverbiant į lūžius. Dažnai išsidėsto grupėmis virš didelių magminių kūnų, prie ugnikalnių (žiedinės, spindulinės, radialinės daikos). Žemynų tektoninio tempimo metu susidaro lygiagrečių daikų sistemos – daikų spiečiai (pluoštai). Didžiausia yra Didžioji daika (Zimbabvėje); jos ilgis 530 km, vidutinis plotis apie 6–8 kilometrai.
doleritinė daika lavoje (Kriugerio nacionalinis parkas, Pietų Afrikos Respublika)