daiktinis įrodymas

daiktnis įródymas, baudžiamosiose ir civilinėse bylose – materialus daiktas (objektas), galintis patvirtinti ar paneigti tam tikras bylos aplinkybes ir turintis su nusikaltimu ar kaltinamuoju susijusios informacijos. Vienas teisminių įrodymų šaltinių. Civilinėje byloje daiktinius įrodymus teismui pateikia dalyvaujantys byloje asmenys, baudžiamojoje byloje – proceso dalyviai. Dažniausiai daiktinių įrodymų ieško ir suranda ikiteisminio tyrimo pareigūnai darydami kratą, poėmį ir kitus veiksmus. Teismo gali būti prašoma išreikalauti daiktinius įrodymus. Jei daiktinių įrodymų negalima pristatyti į teismą, jie apžiūrimi vietoje ir surašomas vietos apžiūros protokolas (apžiūra). Ant daiktų išlikę nusikaltimo pėdsakai kopijuojami darant atspaudus, išliejas, aprašomi apžiūros protokoluose ir pridedami prie bylos. Daiktinis įrodymas laikomas byloje arba pagal specialų apyrašą perduodamas į teismo daiktinių įrodymų saugojimo kamerą. Bylą išnagrinėjus ir įsiteisėjus teismo nutarčiai daiktinis įrodymas grąžinamas tam asmeniui, kuriam teismas pripažino teisę į šį daiktą. Kaltinamajam priklausantys nusikaltimo įrankiai konfiskuojami.