dailės muziejai

Senosios pinakotekos Miunchene rūmai (pradėti 1826, architektas F. K. L. von Klenze)

dails muziẽjai, privačios arba valstybinės įstaigos, kuriose kaupiami, saugomi, eksponuojami ir tiriami bei restauruojami dailės kūriniai, jų rinkiniai. Dažnai būna įsikūrę architektūriškai vertinguose arba specialiai jiems suprojektuotuose pastatuose. Dailės muziejai būna universalūs arba specializuoti, renkantys tapybos (pinakoteka), skulptūros (gliptoteka, lapidarijus), grafikos (grafikos kabinetas), taikomosios dailės, senojo ar šiuolaikinio meno kūrinius.

Raida

Meno kūrinius kaupė jau senovės Egipto, Babilono, Graikijos, Romos, Kinijos valdovai. Antikos laikais dailės kūriniai buvo saugomi Atėnuose (akropolyje), Delfuose (Apolono šventykloje), Pergame, Aleksandrijoje. Žymiausios buvo Varono, Sulos galerijos, Servijaus, Kraso, Lukulo, Pompėjaus, Cezario kolekcijos. Viduramžiais Prancūzijos, Italijos, Vokietijos ir kitų šalių vienuolynuose bei bažnyčiose buvo saugomi liturginiai reikmenys, bažnytiniai paveikslai, rankraštinės knygos.

Renesanso epochoje populiarios buvo rūmų kolekcijos – kunstkameros, monetų kabinetai. Žymiausios dailės kūrinių kolekcijos buvo sukauptos Florencijoje (L. Medici, 15 a.), Romoje (Vatikane, 16 a.), Dresdene (Augusto Saksoniečio, 16 a.), Maskvoje (Ginklų rūmai, 15–17 a.). Manierizmo laikotarpiu (16 a.) kūrėsi pirmosios galerijos – dailės kūrinių rinkiniai; iš pradžių buvo tik privačių didikų kolekcijos, vėliau (18 a.) atidarytos visuomenei. 18–20 a. jų pagrindu daugelyje šalių įkurta valstybinių nacionalinių dailės muziejų; svarbesni: Austrijoje – Meno istorijos muziejus Vienoje (1781), Didžiojoje Britanijoje – Britų muziejus (1753), Tate’o galerija (1897), Viktorijos ir Alberto muziejus (1898; visi Londone), Ispanijoje – Prado Madride (1818), Jungtinėse Amerikos Valstijose – Guggenheimo muziejus (1939), Metropolitano meno muziejus (1870), Moderniojo meno muziejus (1929; visi Niujorke), Vašingtono nacionalinė dailės galerija (1937), Lenkijoje – Krokuvos nacionalinis muziejus (1879), Varšuvos nacionalinis muziejus (1862) ir kiti, Prancūzijoje – Luvras(1791), Nacionalinis moderniojo meno muziejus (1977; abu Paryžiuje), Rusijoje – Tretjakovo galerija Maskvoje (1892), Ermitažas Sankt Peterburge (kurtas 1762–1852), Vatikane – Vatikano muziejai (19–20 a.), Vokietijoje – Berlyno valstybiniai muziejai (1830), Naujoji pinakoteka Miunchene (1853) ir kiti.

Muziejai Lietuvoje

Lietuvoje nuo 16 a. dailės kūrinių rinkiniai buvo kaupiami kartu su kitomis kolekcijomis, vadinamaisiais senienų rinkiniais; jų buvo vienuolynuose, Karpių, Platerių, Pszezdzieckių, Tyzenhausų ir kitų didikų dvaruose. Dailės kūrinių buvo 1855 E. Tiškevičiaus iniciatyva įsteigtame Vilniaus archeologijos komisijos senienų muziejuje (pradinį fondą sudarė E. Tiškevičiaus kolekcija). 1887 Kaune įkurtas Miesto muziejus, kuriame buvo dailės rinkinių, numizmatikos eksponatų. Vertingų dailės kūrinių ir archeologijos radinių kolekciją 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje Verkių rūmuose buvo sukaupęs L. Wittgensteinas (po jo mirties kolekcija išgrobstyta ar sunaikinta). 20 a. pradžioje dailės kūrinius (kaip ir kitus kultūros bei meno paminklus) kaupė ir muziejų steigimu rūpinosi Lietuvių mokslo draugija bei Lietuvių dailės draugija. 1907–14 Vilniuje veikė Vilniaus mokslo ir meno muziejus (su Vakarų Europos tapybos kolekcijomis), 1907–40 – Vilniaus mokslo bičiulių draugijos muziejus (su monetų, medalių, dailės kūrinių kolekcijomis). 1925 Kaune įkurta Čiurlionio galerija (nuo 1944 Nacionalinis M. K. Čiurlionio muziejus; Čiurlionio dailės muziejus), kurioje, be M. K. Čiurlionio paveikslų, eksponuoti praeities ir to meto lietuvių dailininkų kūriniai, liaudies menas. Nepriklausomybės metais dailės kolekcijas kartu su kitais rinkiniais pradėta saugoti įvairiuose miestuose įkurtuose muziejuose: Šiaulių Aušros muziejuje (1923), Biržų krašto muziejuje Sėla (1928), Alkoje Telšiuose (Žemaičių muziejus Alka; 1932), Rokiškio krašto muziejuje (1933). 1935–40 Kaune veikė Bažnytinio meno muziejus (atkurtas 1999), 1936–44 – Vytauto Didžiojo kultūros muziejus (Vytauto Didžiojo karo muziejaus padalinys).

1940 Vilniuje Miesto muziejaus pagrindu įsteigtas pirmasis specializuotas Lietuvos dailės muziejus, dabar turintis padalinių įvairiuose miestuose. 1952 įkurtas didžiausias Lietuvos muziejus – Lietuvos nacionalinis muziejus Vilniuje, kuriame yra ir dailės eksponatų. Daugelis dailės muziejų eksponuoja ne tik savo rinkinius, bet turi patalpas ir nuolat keičiamoms parodoms; prie kai kurių įsteigta estetinio lavinimo centrų.

Muziejai išeivijoje

Po II pasaulinio karo iš Lietuvos pasitraukę menininkai kūrė lietuvių dailės muziejus kitose šalyse, daugiausia Jungtinėse Amerikos Valstijoje; svarbesni: Balzeko lietuvių kultūros muziejus Čikagoje (1966), Čiurlionio dailės galerija Čikagoje (1957), Lietuvių dailės muziejus Lemonte (I paroda surengta 1989).

L: Apie Lietuvos muziejininkystę Šiauliai 1989; E. Chwalewik Zbiory polskie 2 t. Warszawa–Kraków 1926–27 (reprintas 1991).

3106