daileji amata, dailiųjų buitinių ir dekoratyvinių dirbinių gamyba, jų meninė apdaila. Dailiųjų amatų terminas pradėtas vartoti 19 a. pabaigoje.
Dailieji amatai apima unikalius rankų darbo kūrinius – audinius, baldus, keramiką, akmens, gintaro, kaulo, metalo, odos, stiklo dirbinius ir kita. Viduriniais amžiais dailieji amatai gyvavo cechuose, nuo 16 a. – ir manufaktūrose. 19 a. juos pradėjo išstumti pramoniniai gaminiai. 19 a. antroje pusėje vyko judėjimų (pvz., Arts and Crafts Movement) dėl dailiųjų amatų atgaivinimo.
Lietuvoje labiausiai paplitę audimas, auksakalystė, drožyba, gintaro apdirbimas (gintaro dirbiniai), kalvystė, knygrišystė, pynimas, puodininkystė, rankdarbystė (mezgimas, siuvinėjimas), šiaudų dirbinių darymas ir karpinių karpymas, verbų rišimas (Vilniaus verbos). Dailiųjų amatų populiarinami per amatų dienas, Kaziuko mugę, įvairias šventes.